Show your support by donating any amount. (Note: We are still technically a for-profit company, so your
contribution is not tax-deductible.)
PayPal Acct:
Feedback:
Donate to VoyForums (PayPal):
[ Login ] [ Contact Forum Admin ] [ Main index ] [ Search | Check update time | Archives: 1 ] |
Subject: ![]() |
|
Author: Socialiniu modeliu teorijos ir Lietuva su savo paksu | [ Next Thread |
Previous Thread |
Next Message |
Previous Message
] Date Posted: 19:43:17 12/13/03 Sat Skandalo pradžioje pasiūliau politikams ir Delfio internautams pasiskaityti Alfonso Vaišvilos Teisinės valstybės koncepcija Lietuvoje, Brian Barry Teisingumo teorijos (socialinio teisingumo traktatas, I tomas). A.Vaišvila yra Teisės universiteto profesorius, žymiausias teisės teorijos žinovas. Galima pasiskaityti ir E.Šileikio Alternatyvi konstitucinė teisė, nors knyga labai stora ir parašyta aukštu analitiniu stiliumi (ne kiekvienas supras esmę). Kaip matau, tik keletas internautų pasinaudojo mano patarimu, nors iš esmės nesu kurios nors pusės azartiškas gerbėjas. Išskirčiau Burox komentarus, kuriuose yra tiek kūrybingumo, tiek ironijos, tiek bandymo analizuoti: Straipsnyje Apkaltos iniciatyvą jau parėmė 56 Seimo nariai pateikiami Burox komentarai : Burox, -- Demesio --, 2003 12 12 21:57: "" skurdas ir su juo susijusi įtampa gresia pačiam santvarkos pagrindui "" Šiame komentare pateikta citata iš minėtos A.Vaišvilos knygos. Burox, --paxofobams--, 2003 12 12 21:55: Ko siekiame mes, burokai? Šiame komentare taip pat cituojamas A.Vaišvila. Deja, nė viename komentare nepastebėjau citatų iš B.Barry traktato. Dar kartą patarčiau jį pavartyti, nes jame loginiais analitiniais (netgi matematiniais) metodais įrodyta, kad socialinio bendradarbiavimo atveju bet koks vieno iš partnerių siekis išskirtinės naudos sau žlugdo sistemą ir (neišvengiamai) patį save. Gal sunkiau, bet naudinga susipažinti ir su vieno šiuolaikinių Lietuvos socialdemokratų teoretikų profesoriaus D.Kirvelio socialine biokibernetine teorija (VU paskaitų konspektai), kurioje mums svarbus teiginys socialiai bendradarbiaujančios atviroje informacinėje terpėje kompetencinės visuomenės ekonominio potencialo vertiniams yra aukščiausias 6 balai, komandinės totalitarinės visuomenės 5 balai, laukinio kapitalizmo metodais konkuruojančios visuomenės 3 balai, socialiai nebendradarbiaujančios demokratinės visuomenės 3 balai ir t.t. Manau, kad racionalu į sistuaciją ir skandalą žvelgti iš šių analitinių pozicijų: koks procesas vyksta, ko siekia socialinio konflikto šalys, kokios galimo konflikto išeitys ir rezultatai? Manau, kad komentaro apimtyje tai man nepavyks, nebent tektų daryti komentaro atskiras dalis. 1 dalis. Koks procesas vyksta? Visuomenė sparčiai transformuojasi joje veikia skirtingos sanklodos: prieškarinės totalitarinės valstybės tradicijos (A.Smetonos laikų bažnyčios, valstybės santvarkos garbinimas), nomenklatūrinės valstybės totalitarinės tradicijos (prisiminimai, aspiracijos, įpročiai, ryšiai ir psichologinės nuostatos), laisvos rinkos tradicijos (nuosavybės ir verslo laisvė, turto siekimas ir garbinimas), informacinės visuomenės nuojautos (formuojasi nepriklausomos nuomonės kompetenciniai- bendradarbiaujantys institutai), socialinės teisinės valstybės nuojautos (Europos Sąjungoje besiformuojantis prigimtinių žmogaus teisių gynimo socialinis teisinis mechanizmas), globalinės integracijos nuojautos. Visi šie faktoriai liečia Rytų Europos valstybes, didelė dalis (be totalitarinės patirties) likusią Europą. Iš esmės nusakyti faktoriai yra globalūs. Todėl sekuliarizacija (bažnyčių moralinio autoritetinio dominavimo virsmas į normalią socialinę paslaugą) ar visuotinės gerovės valstybės siekis (bolševikų teorijoje komunizmo sąvoka) apima visą pasaulį ir nėra tik Rytų ar konkrečios valstybės ypatybė. Pripažinkime, kad Prezidentūros skandalas yra socialinis konfliktas (revoliucijos, perversmo atmaina) jis prasidėjo ne per Vėlines, bet per 2002m. gruodžio Prezidento rinkimus, kai visuomenė taikiu (rinkimų būdu) išreiškė aiškią nuostatą, kad V.Adamkaus vaidmuo (tarptautinėje srityje) yra atliktas, ir valstybė turi koncentruoti dėmesį į vidines visuomenės problemas likviduoti įtampas tarp socialinių partnerių (arba bolševikiniu apibrėžimu socialinių klasių), kurios iškilo dėl aplaidaus požiūrio į teisę (teisinio nihilizmo). 1 dalies tęsinys. Tai yra: pagal B.Barry socialinio teisingumo teoriją neteisėtais veiksmais nepagrįstą naudą sau įgiję (likusių partnerių sąskaita) socialiniai partneriai (oligarchija arba elitas - korumpuota valdininkija) turėtų pripažinti, kad likusiems partneriams buvo suteiktos ilgalaikės (13 metų) neapmokamos atostogos. Bandydama gelbėti situaciją oligarchija pagal B.Barry išvestus dėsnius turėtų apmokėti partnerių priverstines atostogas, sąžiningai pripažindama, kad visuomenės veiklos rezultate likusiems partneriams priklauso jų veiklos dalis. Atitinkamai, apmokėjusi tokias atosotogas oligarchija turėtų elgtis pagal B.Barry dėsnius ir toliau arba organizuoti socialinį bendradarbiavimą socialinių interesų derinimo būdu, arba pati išeiti į neapmokamas atostogas. Primenu, kad Prancūzijos 1897m. revoliucija, Rusijos 1917m. revoliucija pagal B.Barry dėsnius buvo oligarchijos išleidimas į neapmokamas atostogas. Panašiai galima vertinti ir 1926 1935 m. pasaulinę ekonominę krizę (Didžioji Depresija, Versalio Respublika, nacionalsocializmo sėkmė). Išvados 1 dalyje yra tokios: 1. Prezidentūros skandalas yra dalis aštraus socialinio konflikto situacijos ir turi būti vertinamas atitinkamai. 2. Socialinis konfliktas turi tokias fazes a) Prezidento rinkimai, b) Korupcijos ir visuomenės turto grobstymo (žemės sklypai ir kt.) skandalai, c) Prezidentūros skandalas, d) Antisisteminių organizacijų ir veiksmų banga ( Darbo partijos, Komunistų partijos kūrimąsis ir pasirengimas rinkimams), e) . (priklauso nuo tinkamo oligarchijos, tarptautinių ir kitų institutų reagavimo veiksmų. Bandymas represinėmis priemonėmis stabdyti natūralią konflikto eigą sukeltų atvirų prievartos veiksmų bangą). 3. Žiniasklaidos, politikų veiksmai tai neadekvati oligarchijos reakcija į natūralius socialinės reakcijos veiksmus - bandymas nukreipti visuomenės dėmesį, pašalinti aktyviausią sistemos dalį. Adekvati reakcija būtų atlikti analizę ir padaryti socialines reformas. Reformos visų pirma turi nutraukti priverstines socialinių grupių neapmokamas atostogas, jas paversti arba apmokamomis atostogomis arba socialiniu bendradarbiavimu. 2 DALIS. Ko siekia socialinio konflikto šalys? Visų pirma, reikėtų atskirti tikrąsias konflikto šalis ir veikiančiuosius asmenis. Kai kurie veikiantys asmenys dalyvauja konlikte ir tapo jo varomąja jėga ne todėl, kad yra konfliktuojanti šalis. Iš tiesų, socialinis konfliktas vyksta dėl grėsmingai išaugusių socialinių įtampų tarp skurdžiai gyvenančiųjų sluoksnių (juos komentaruose vadina runkeliais, padugnėmis), iš vienos pusės, ir politinės-ekonominės-administracinės oligarchijos. Abi konflikto šalys tradiciškai yra nevienalytės: skurdžiai gyvena daugiausia kaimo gyventojai, taip pat jie nemato socialinės perspektyvos butai ir nekilnojamasis turtas Vilniuje, kituose didmiesčiuose brangsta tokiais tempais, kad kaimo žmonės yra ir lieka pasmerkti beviltiškai egzistencijai. Oligarchija, savo ruožtu, susideda iš ekskomunistinės nomenklatūros (tie, kurie pralobo ir valdžioje įsitvirtino, manipuliuodami komunistinio režimo metu buvusia išskirtine padėtimi ir galimybėmis), naujųjų lietuvių (pralobusių iš nesąžiningų bankinių ir verslo operacijų, investicinių čekių privatizacijos ir t.t.), amerikonų ir t.t. Todėl oligarchijos (elito) pusę Prezidentūros konflikte atstovauja įvairios, ideologiškai visiškai priešingos partijos ir politinės jėgos konservatoriai, socialdemokratai, liberalai centristai... Visas šias jėgas vienija oligarchiniai interesai. Juk negalime socialdemokratu vadinti, pvz. Šiaulių apskrities viršininką A.Šedžių (LSDP Šiaulių skyriaus pirmininką), kuris yra kelių milijonų vertės šeimyninio turto savininkas. Išskirtinis vaidmuo konflikte skirtas tokiems veikiantiesiems asmenims kaip A.Sakalas, N.Medvedevas, J.Sabatauskas, kurių niekaip negalima priskirti prie oligarchijos sluoksnio tiek dėl jų turtinės padėties, tiek dėl moralinių nuostatų. Tačiau žmonės su aukštesniais moraliniais principais yra lengviau pažeidžiami kildami į kovą prieš bendrąsias blogas tendencijas, jie pasinaudoja bet kuria proga tokiai kovai įžiebti, iškelti klausimą į aktualijas. Prisiminkime A.Sakalo vaidmenį, iškeliant neteisėtus žemės sklypų (milijardinių verčių turto!) dalijimus. Kaip matyti, A.Sakalas sąmoningai ar nesąmoningai siekia, kad šis socialinis konfliktas plėtotųsi tiek, kad būtų nebeišvengiamos kardinalios socialinės reformos, kurios skaudžiai įpjautų ir ekskomunistinės nomenklatūros kamieną. Taip pasireiškia faktinis dabartinės LSDP nevienalytiškumas po LDDP ir LSDP susijungimo ji tapo bedarbių ir nomenklatūrinių milijonierių sąjunga. Iš kitos pusės, A.Sakalas ir kiti jo pakraipos Seimo nariai nujaučia, kad šis skandalas bus ir jų politinės laidotuvės, nes oligarchija jiems neatleis už nevaldomos konflikto liepsnos įžiebimą, o rinkėjai neatleis už sąjunga su oligarchija konflikto eigoje. Kodėl socialinio konflikto smaigalyje R.Paksas? Toks R.Pakso vaidmuo neatsitiktinis. Ištakų reikia ieškoti Wiljams atėjimo į Lietuvą aplinkybėse. To meto Lietuva buvo dar silpna prieš galingą Rusijos slaptųjų tarnybų, karinės, politinės ir diplomatinės kovos mechanizmą, todėl buvo būtina ypatinga JAV ir NATO specialistų ir pajėgų pagalba. Tiek dėl diplomatinio karo, tiek dėl ekonominių priežasčių (niekas nieko nedaro už dyka) placdarmu ir užstatu slaptosioms užsienio tarnyboms tapo Mažeikių nafta. Bendras slaptųjų operacijų biudžetas siekė apie 400 mln. litų, beveik tiek buvo prarasta, sudarant sandėrį su Wiljams. Kadangi tokie manevrai neliko nepastebėti Rusijos slaptųjų tarnybų, ties Mažeikių nafta įvyko vienas didžiausių Lietuvos istorijoje slaptojo karo mūšių. Šiame mūšyje, tyčia ar netyčia R.Paksas sužaidė partiją, naudingą Rusijos slaptosioms tarnyboms jo atsistatydinimu buvo kiek pakelta uždanga nuo slaptųjų Mažeikių naftos reikalų. Ši aplinkybė įskaitytina į fenomeną, kad R.Paksas, atvirai sužaidęs prieš sistemą (tuo metu V.Landzbergio konservatoriai vyravo Seime ir savivaldybėse), netapo politiniu lavonu. Laikytina, kad yra jėgų, kurios laiko R.Paksą labai verta dėmesio politine figūra, tačiau šias jėgas nelengva įvardyti. Slaptojo karo karvedžiai dokumentų į archyvus paprastai neperduoda. Rinkimų mūšyje dėl Prezidento posto aiškiai matėsi, kad R.Paksas, tapęs savotišku didvyriu, išdrįsusiu žaisti prieš sistemos taisykles, žaidžia jau pagal naują scenarijų: politinėje scenoje pastebėta silpniausioji Lietuvos valstybės grandis pernelyg didelis atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų, pernelyg didelė korupcija ir kapitalo koncentracija, pernelyg silpnas vidutinysis sluoksnis. T.y. Lietuva įgijo visus bananinės respublikos kontūrus, kuriuos tradiciškai eksportuoja CŽV ir kitos užsienio slaptosios tarnybos į trečiojo pasaulio šalis. Todėl slaptajame kare buvo suduotas nepaprastai tikslus ir skaudus smūgis varguomenei suteikta viltis (ar iliuzinė, ar reali, dar ne laikas spręsti) pereiti prie žmogiškesnio valstybės modelio. Ši viltis susieta su R.Paksu. Toliau plėtojant šią spragą slaptojo karo fronte, į placdarmą pajuda ir kiti ešelonai V.Uspaskicho darbo partija, V.Troščenkos komunistų partija. Tokia būtų skandalo dispozicija slaptojo karo analuose. Mūsų visuomenei ir valstybei visapusiškai svarbu ne tiek slaptųjų tarnybų žaidimai, o tai,l kad mūsų valstybė tapo iš tikrųjų lengvai pažeidžiama, bet ne dėl R.Pakso asmeninių ar politinių savybių. Valstybė tapo pažeidžiama dėl aukščiau suminėtų bananinės respublikos bruožų. NATO slaptosios tarnybos neteisingai išskaičiavo, kad Lietuvai galima pritaikyti Lotynų Amerikos marionetinių valstybių modelį. Ši klaida lemtinga, nes Rusijos kontržaidimas yra labai stiprus. Racionalus išeities variantas taikyti europietiškąjį valstybės variantą, kuriame nėra nei JAV, nei Rusijos slaptųjų tarnybų dominavimo. Šis variantas yra pagrįstas socialinės teisinės valstybės teorijos ir praktikos sparčiu įdiegimu visose valstybės srityse ir institutuose. 2 dalies tęsinys -2 Kokius Lietuvos valstybės modelius formuoja slaptosios tarnybos? Kaip jau minėta virš, CŽV eksportinis modelis trečiojo pasaulio (merionetinėms) valstybėms bananinės respublikos. Tai yra suformuojamas gana negausus elitas (diktatūra), kurios rankose sutelkiami visi ekonominiai, socialiniai, politiniai ir kariniai valdymo mechanizmai, kaip Gvatemaloje, Puerto Rike ir pan. Šioje diktatūroje dirba gana negausus CŽV ir kitų slaptųjų tarnybų personalas, todėl tinkamo valstybės būvio išlaikymas (kontrolė) JAV kainuoja nebrangiai. Krizės atveju pakanka poros šimtų specialiųjų JAV karinių pajėgų smogikų, kad būtų įvykdytas perversmas (nubausti nusikaltėliai), atstatyta kontrolė. Kaip jau minėta, autoritarinės diktatūros gamybinis potencialas yra gana aukštas 5 balai, todėl toks modelis JAV labiausiai vertinamas. Rusijos specialiųjų tarnybų eksportinis modelis netolimoje praeityje liaudies demokratijos šalys. Iš esmės tai irgi yra bananinės respublikos modifikacija, kurioje daugiau dėmesio skiriama socialiniams reikalams, t.y. suteikiama daugiau savarankiškumo, mažesnė ekonominė priklausomybė nuo Rusijos, tačiau labai stipri ideologinė kontrolė. Pastaraisiais metais, pralaimėjusi šaltąjį karą, Rusija nebeeksportuoja vadinamosios liaudies demokratijos, buvo pakeista strateginė koncepcija, tačiau slaptųjų tarnybų įgūdžiai greitai nepakeičiami, todėl nauja strategija labai panaši, tik politinė ir ideologinė kontrolė yra keičiama ekonominės priklausomybės nuo strateginių žaliavų principu. Be abejo, liaudies demokratija be diktatūrinių elementų turi neaukštą ekonominį potencialą, todėl šioje srityje Rusijos slaptosios tarnybos propaguoja oligarchinės diktatūros modelį, nors kai kurios modifikuotos instrukcijos artimos Europos Sąjungos struktūriniam valdymui. Dabartinis socialinis konfliktas Lietuvoje visiška nesėkmė JAV slaptųjų tarnybų modeliui, dalinė nesėkmė Rusijos slaptųjų tarnybų modeliui. Šis konfliktas ir labiausiai tikėtini jo rezultatai naudingi Europos Sąjungai. Iš to seka, kad ES jau gana sėkmingai veikia eurosąjunginės slaptosios tarnybos, eksportuojančios socialinės teisinės valstybės modelį Europos Sąjungos sudėtyje. Tai eurointegracinės tarnybos. Išvados 2-jai daliai: 1. Konflikto kurstytojų pusėje (V.Adamkus, V.Landzbergis, liberalai ir pan.) aktyviai veikia proamerikietiškos jėgos ir atitinkamos slaptosios tarnybos, bandančios išsaugoti kontroliuojamos ir priklausomos bananinės valstybės modelį. 2. R.Pakso pusėje aktyviai veikia prorusiškos jėgos ir atitinkamos slaptosios tarnybos, bandančios išsaugoti kontroliuojamos ir priklausomos nomenklatūrinės liaudies demokratijos valstybės modelį, tačiau sąveikoje su eurointegraciniais procesais linkstančios suformuoti socialinės teisinės valstybės tarpinį (ekonomiškai priklausomą) modelį. 3. Labiausiai logiška ir tikėtina konflikto išeiga eurosąjunginės socialinės teisinės valstybės susiformavimas labai optimalus rezultatas visai visuomenei. 3 dalis. Socialinio konflikto išeitys ir rezultatai. Atskirtinas visas socialinis konfliktas ir jo dabartinė fazė Prezidentūros skandalas. R.Pakso vaidmuo yra svarbus, tačiau neabsoliutus. Netgi R.Paksui atsistatydinus, socialinis konfliktas plėtosis toliau ir visa jo jėga gali pasireikšti per Europarlamento rinkimus (totalinis rinkimų boikotas arba atviri protesto renginiai), ir, be abejo, - per Seimo rinkimus. Seimo rinkimų situacijoje jau veiks tokie papildomi neigiami faktoriai, kaip staigus plataus vartojimo ir nekilnojamojo turto kainų pakilimas. Tinkamiausias socialinio konflikto sprendimas visų aukščiausiųjų valstybės institucijų derybos, kurių metu turi būti aptariama kritinė valstybės padėtis ir aptarta, kokios mokesčių, valstybės tarnybos, verslo skatinimo, ir, svarbiausia antikorupcinės bei antimonopolinės (antioligarchinės) reformos turėtų būti įvykdomos pačiu sparčiausiu režimu. Prezidentas šiuo metu ginasi, tačiau užmiršta, kad efektyviausia gynyba konstruktyvumas. T.y., Prezidentas turi keletą racionalaus konflikto sprendimo priemonių: a) realizuoti įstatymų iniciatyvos galimybę (Konstitucijos 68 str.); b) iškelti Seimui derybines sąlygas, po kurių įgyvendinimo atsistatydintų be apkaltos. Kokius įstatymus galėtų incijuoti šiomis aplinkybėmis Prezidentas? Tai apsprendžia socialinio konflikto šaknys ir esmė. Korupcija valstybės tarnyboje turėtų būti sprendžiama Valstybės tarnybos įstatymo pataisomis, kuriomis būtų įgyvendintas atrankos, priėmimo ir atleidimo demokratiškumas ir skaidrumas. Pavyzdžiui: - nustatyti, kad valstybės tarnautojo, pareigūno asmeninė atsakomybė dėl netinkamo įstatymo išleidimo, dėl įstatymo ar norminio akto pažeidimo galioja be senaties termino, t.y. nepriklausomai nuo laiko, kad tas piktnaudžiavimas buvo nustatytas; - nustatyti ne trumpesnius kaip 3 mėnesius (europinis standartas) terminus kreiptis į teismą dėl valdžios įstaigos sprendimo panaikinimo; - nustatyti, kad reorganizacija nėra pagrindas atleisti tarnautoją iš darbo, jeigu išlieka tos pačios funkcijos; - nustatyti, kad pilietis ar valstybės tarnautojas, pateikęs informaciją apie korupciją ar įstatymų pažeidimus yra socialiai saugomas - negali būti atleistas iš darbo, negali būti persekiojamas kitokiais teisėtais pagrindais, bloginant jo ar šeimos narių socialines pragyvenimo sąlygas; - nustatyti, kad į valstybės tarnybą priėmimas ir atleidimas vykdomas valstybiniame teisiniame centre, be teisės vietos pareigūnams įtakoti priėmimo ar atleidimo eigos; - nustatyti, kad priėmimas į valstybės tarnybą būtų vykdomas išsamių psichologinių, bendrųjų gebėjimų, specialiųjų gebėjimų, teisinių gebėjimų testų pagrindu; Kita sritis kaimo ir periferijos (miestelių, rajonų centrų) gyventojų socialinės garantijos, regioninės politikos reformos, nukreipiant investicijas į kaimo infrastruktūros, darbo vietų plėtrą (mokestinių ir investicinių lengvatų forma, specialių kaimo fondų forma). Trečia sritis rinkimų ir politinių partijų finansavimo reforma, nustatant tam tikras absoliučias pinigų sumas, kurių viršijimas per rinkimus diskvalifikuotų partijas ar jų kandidatus, tiesioginiai merų rinkimai, pašalinimas politinės korupcijos galimybės (griežta partijų ir politinę reklamą vykdančios žiniasklaidos ūkinė veiklos kontrolė). [ Next Thread | Previous Thread | Next Message | Previous Message ] |
[> Subject: ![]() |
|
Author: 4 dalis samprotavimu ES-US-RS>LT-? [ Edit | View ] |
Date Posted: 01:11:04 12/14/03 Sun Burox, - really fun--, 2003 12 14 01:04 indiferentas, 2003 12 14 00:56 Atsižvelgus į aukščiau pateiktus veiksnius, galima pakankamai tiksliai įvertinti šiandienos situaciją Lietuvoje, galima daryti prognozes apie tolimesnę politinę raidą. A.Bendrąją socialinio konflikto situaciją suformavo amerikiečių ir rusų slaptosios tarnybos (oligarchijos formavimas). B.Prezidentūros problemą (2002m. Prezidento rinkimai) suformavo rusų slaptosios tarnybos, išnaudodamos sniego lavinos doktriną. R.Pakso vaidmuo pasirinktas asmuo iš vietos politikų, kuris tinkamas sniego lavinos sukėlimui. C.Prezidentūros skandalą suformavo amerikiečių slaptosios tarnybos, bandydamos koncentruoto informacinio karo metodais panaikinti sniego lavinos padarinius Prezidentą R.Paksą. D.Prezidentūros skandalas įsiūbuoja tikrąją sniego laviną kovą už socialinį teisingumą prieš oligarchiją. Atkreiptinas dėmesys, kad rusų žvalgybų pasirinkta slaptoji doktrina negailestingai pakiša po smūgiu ir sąjungininkus nomenklatūrinę oligarchiją, todėl A.Brazausko ir kitų šios oligarchijos atstovų veiksmai socialinio konflikto eigoje nekoordinuoti, neužtikrinti. E.Socialinės sniego lavinos taktika iš esmės sutampa su Lietuvos valstybės stiprėjimo, piliečių socialinių skirtumų mažinimo interesais, bendraisiais Europos Sąjungos interesais. Paskutinioji išvada rodo, kad Prezidentūros skandalas neišvengiamai baigsis R.Pakso naudai, kadangi jo pozicijos labiausiai artimos ES ir daugumos Lietuvos piliečių interesams, nors jo asmeniui kyla realus pavojus. indiferentas, 2003 12 14 00:56 Atsižvelgus į aukščiau pateiktus veiksnius, galima pakankamai tiksliai įvertinti šiandienos situaciją Lietuvoje, galima daryti prognozes apie tolimesnę politinę raidą. A.Bendrąją socialinio konflikto situaciją suformavo amerikiečių ir rusų slaptosios tarnybos (oligarchijos formavimas). B.Prezidentūros problemą (2002m. Prezidento rinkimai) suformavo rusų slaptosios tarnybos, išnaudodamos sniego lavinos doktriną. R.Pakso vaidmuo pasirinktas asmuo iš vietos politikų, kuris tinkamas sniego lavinos sukėlimui. C.Prezidentūros skandalą suformavo amerikiečių slaptosios tarnybos, bandydamos koncentruoto informacinio karo metodais panaikinti sniego lavinos padarinius Prezidentą R.Paksą. D.Prezidentūros skandalas įsiūbuoja tikrąją sniego laviną kovą už socialinį teisingumą prieš oligarchiją. Atkreiptinas dėmesys, kad rusų žvalgybų pasirinkta slaptoji doktrina negailestingai pakiša po smūgiu ir sąjungininkus nomenklatūrinę oligarchiją, todėl A.Brazausko ir kitų šios oligarchijos atstovų veiksmai socialinio konflikto eigoje nekoordinuoti, neužtikrinti. E.Socialinės sniego lavinos taktika iš esmės sutampa su Lietuvos valstybės stiprėjimo, piliečių socialinių skirtumų mažinimo interesais, bendraisiais Europos Sąjungos interesais. Paskutinioji išvada rodo, kad Prezidentūros skandalas neišvengiamai baigsis R.Pakso naudai, kadangi jo pozicijos labiausiai artimos ES ir daugumos Lietuvos piliečių interesams, nors jo asmeniui kyla realus pavojus. indiferentas, 2003 12 14 00:56 4 dalis. Galutinės išvados ir prognozės. Pačiu laiku bendrą situaciją papildo pranešimai iš Italijos, kad žlugo Europos Sąjungos Konstitucijos svarstymas. Tai yra svarbu, vertinant politinius įvykius tiek Lietuvoje, tiek greta jos. Jau nebekelia abejonės, kad JAV, likusi vienintele realia supervalstybe, nėra suinteresuota Europos Sąjungos virsmu į politiškai ir administraciškai vienalytę Sąjunga, nes tokiu būdu ES gali tapti realia JAV konkurente tarptautinės politikos srityje. JAV slaptųjų tarnybų strategija ir taktika gerai apgalvota dar šaltojo karo su TSRS laikais JAV dominavo atviroje ir slaptojoje konfrontacijoje. Pripažindamos, kad jų karinė ir technologinė galia neprilygsta JAV, likusios NATO valstybės tik teikė amerikiečiams karines bazes, atlikdavo antraeilius uždavinius. Tokiu būdu nuo TSRS atsiskiriančiose valstybėse aktyviai veikė tik JAV ir Rusijos slaptosios tarnybos. Atitinkamai šios žvalgybos buvo atstovaujamos ir atsiskiriančių valstybių administracijose. Rusijos demokratizavimas, atskirų regionų vietininkų bandymas decentralizuoti valstybę, konkuruoti su Kremliaus isteblišmentu ir susilpninti centrinę valdžią (J.Lebedis ir kt.) įtakojo ir Rusijos slaptųjų tarnybų pozicijų silpnėjimą. Jos nebeturėjo resursų formuoti ir išlaikyti Rusijos įtakos valstybių oligarchiją, todėl šioje vis didesnę įtaką įgijo JAV agentūros. Nuo 1997 m. buvo kuriama nauja Rusijos informacinio karo koncepcija, ji galutinai buvo aprobuota 1999 metais. Ši koncepcija buvo išbandyta Čekijoje ir Slovakijoje. Įvertinus patirtį koncepcija buvo modifikuota į keletą grandžių: stebėjimo, reagavimo, įsikišimo, formavimo ir t.t. Mums svarbu tai, kad koncepcija numato socialinės sniego lavinos principą: stebimi ir mažiausiomis pastangomis kreipiami formuojamų įtakos valstybių socialiniai procesai, ieškant tokių grandžių, kurias paveikus kyla grandininės reakcijos visuomenėje. Tikslas suformuoti socialinę prieštarą, konflikto situaciją. Dabartinėje situacijoje matome tarytum natūraliai susiklosčiusį socialinį konfliktą, tačiau tai yra ir formavimo produktas: amerikiečių ir rusų slaptosios tarnybos aktyviai formavo labai koncentruotą valstybės elitą. Šioje kryptyje veiksmai sutapo iki 2000 metų, tačiau rusams staiga pakeitus slaptojo karo koncepciją link socialinės sniego lavinos amerikiečiai nespėjo sureaguoti toliau formavo bananinės respublikos modelį. Tokiu būdu šiomis dienomis Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje susiformavo nauja veiksmų ir metodų dispozicija. Tai reikia įvertinti, reaguojant į Prezidentūros skandalą. 1.Rusija vėl tampa tvirtai valdoma, centralizuota valstybe. 2.Stiprėja Europos Sąjungos lyderių (Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Beneliukso) politinė ir ekonominė konfrontacija su JAV. 3.JAV stengiasi išlaikyti ir plėtoti placdarmą Europos Sąjungoje įtakos šalis (Ispaniją, Rytų Europos valstybes), kad neleistų ES tapti vieninga ir pajėgia valstybe. 4.Rusija ir Europos Sąjungos lyderiai neišvengiamai suartėja, kad susilpnintų JAV įtaką. 5.Europos Sąjunga formuoja socialinę teisinę valstybę, Rusija formuoja komandinės rinkos valstybę su socialinės teisinės valstybės elementais, JAV tradiciškai išlieka liberalios dominuojančios valstybės pozicijose . (Liberali koncepcija stiprus įgyja teises išnaudoti silpnesniuosius). 6. Rusijos slaptosios tarnybos realizuoja socialinės sniego lavinos metodą, kad susilpnintų JAV pozicijas Rytų Europoje. [ Post a Reply to This Message ] |