Analitikas ar specas? -- Stop Lukoil

[ Show ]

Support VoyForums

[ Shrink ]

VoyForums Announcement: Programming and providing support for this service has been a labor of love since 1997. We are one of the few services online who values our users' privacy, and have never sold your information. We have even fought hard to defend your privacy in legal cases; however, we've done it with almost no financial support -- paying out of pocket to continue providing the service. Due to the issues imposed on us by advertisers, we also stopped hosting most ads on the forums many years ago. We hope you appreciate our efforts.

Show your support by donating any amount. (Note: We are still technically a for-profit company, so your contribution is not tax-deductible.) PayPal Acct: Feedback:

Donate to VoyForums (PayPal):

[ Login ] [ Contact Forum Admin ] [ Main index ] [ Search | Check update time | Archives: 1 ]

Subject:

Analitikas ar specas?

Author:
Socialiniu modeliu teorijos ir Lietuva su savo paksu

[ Next Thread | Previous Thread | Next Message | Previous Message ]

Date Posted: 19:43:17 12/13/03 Sat

Skandalo prad�ioje pasi�liau politikams ir Delfio internautams pasiskaityti Alfonso Vai�vilos �Teisin�s valstyb�s koncepcija Lietuvoje�, Brian Barry �Teisingumo teorijos� (socialinio teisingumo traktatas, I tomas). A.Vai�vila yra Teis�s universiteto profesorius, �ymiausias teis�s teorijos �inovas. Galima pasiskaityti ir E.�ileikio �Alternatyvi konstitucin� teis�, nors knyga labai stora ir para�yta auk�tu analitiniu stiliumi (ne kiekvienas supras esm�).

Kaip matau, tik keletas internaut� pasinaudojo mano patarimu, nors i� esm�s nesu kurios nors pus�s azarti�kas gerb�jas.
I�skir�iau Burox komentarus, kuriuose yra tiek k�rybingumo, tiek ironijos, tiek bandymo analizuoti:
Straipsnyje �Apkaltos iniciatyv� jau par�m� 56 Seimo nariai � pateikiami Burox komentarai : Burox, -- Demesio --, 2003 12 12 21:57: "" skurdas ir su juo susijusi �tampa gresia pa�iam santvarkos pagrindui "" � �iame komentare pateikta citata i� min�tos A.Vai�vilos knygos. Burox, --paxofobams--, 2003 12 12 21:55: Ko siekiame mes, burokai? � �iame komentare taip pat cituojamas A.Vai�vila.
Deja, n� viename komentare nepasteb�jau citat� i� B.Barry traktato. Dar kart� patar�iau j� pavartyti, nes jame loginiais analitiniais (netgi matematiniais) metodais �rodyta, kad socialinio bendradarbiavimo atveju bet koks vieno i� partneri� siekis i�skirtin�s naudos sau �lugdo sistem� ir (nei�vengiamai) � pat� save.
Gal sunkiau, bet naudinga susipa�inti ir su vieno �iuolaikini� Lietuvos socialdemokrat� teoretik� profesoriaus D.Kirvelio socialine biokibernetine teorija (VU paskait� konspektai), kurioje mums svarbus teiginys � socialiai bendradarbiaujan�ios atviroje informacin�je terp�je kompetencin�s visuomen�s ekonominio potencialo vertiniams yra auk��iausias � 6 balai, komandin�s totalitarin�s visuomen�s � 5 balai, laukinio kapitalizmo metodais konkuruojan�ios visuomen�s � 3 balai, socialiai nebendradarbiaujan�ios demokratin�s visuomen�s � 3 balai ir t.t.

Manau, kad racionalu � sistuacij� ir skandal� �velgti i� �i� analitini� pozicij�: koks procesas vyksta, ko siekia socialinio konflikto �alys, kokios galimo konflikto i�eitys ir rezultatai? Manau, kad komentaro apimtyje tai man nepavyks, nebent tekt� daryti komentaro atskiras dalis.

1 dalis.
Koks procesas vyksta?
Visuomen� spar�iai transformuojasi � joje veikia skirtingos sanklodos: prie�karin�s totalitarin�s valstyb�s tradicijos (A.Smetonos laik� ba�ny�ios, valstyb�s santvarkos garbinimas), nomenklat�rin�s valstyb�s totalitarin�s tradicijos (prisiminimai, aspiracijos, �pro�iai, ry�iai ir psichologin�s nuostatos), laisvos rinkos tradicijos (nuosavyb�s ir verslo laisv�, turto siekimas ir garbinimas), informacin�s visuomen�s nuojautos (formuojasi nepriklausomos nuomon�s �kompetenciniai- bendradarbiaujantys institutai), socialin�s teisin�s valstyb�s nuojautos (Europos S�jungoje besiformuojantis prigimtini� �mogaus teisi� gynimo socialinis teisinis mechanizmas), globalin�s integracijos nuojautos.
Visi �ie faktoriai lie�ia Ryt� Europos valstybes, didel� dalis (be totalitarin�s patirties) � likusi� Europ�. I� esm�s nusakyti faktoriai yra global�s. Tod�l sekuliarizacija (ba�ny�i� moralinio autoritetinio dominavimo virsmas � normali� socialin� paslaug�) ar visuotin�s gerov�s valstyb�s siekis (bol�evik� teorijoje � komunizmo s�voka) apima vis� pasaul� ir n�ra tik Ryt� ar konkre�ios valstyb�s ypatyb�.
Pripa�inkime, kad Prezident�ros skandalas yra socialinis konfliktas (revoliucijos, perversmo atmaina) � jis prasid�jo ne per V�lines, bet per 2002m. gruod�io Prezidento rinkimus, kai visuomen� taikiu (rinkim� b�du) i�rei�k� ai�ki� nuostat�, kad V.Adamkaus vaidmuo (tarptautin�je srityje) yra atliktas, ir valstyb� turi koncentruoti d�mes� � vidines visuomen�s problemas � likviduoti �tampas tarp socialini� partneri� (arba bol�evikiniu apibr��imu � socialini� klasi�), kurios i�kilo d�l aplaidaus po�i�rio � teis� (teisinio nihilizmo).

1 dalies t�sinys.

Tai yra: pagal B.Barry socialinio teisingumo teorij� neteis�tais veiksmais nepagr�st� naud� sau �gij� (likusi� partneri� s�skaita) socialiniai partneriai (oligarchija arba �elitas� - korumpuota valdininkija) tur�t� pripa�inti, kad likusiems partneriams buvo suteiktos ilgalaik�s (13 met�) �neapmokamos atostogos�. Bandydama gelb�ti situacij� oligarchija pagal B.Barry i�vestus d�snius tur�t� apmok�ti partneri� �priverstines atostogas�, s��iningai pripa�indama, kad visuomen�s veiklos rezultate likusiems partneriams priklauso j� veiklos dalis. Atitinkamai, apmok�jusi tokias �atosotogas� oligarchija tur�t� elgtis pagal B.Barry d�snius ir toliau � arba organizuoti socialin� bendradarbiavim� socialini� interes� derinimo b�du, arba pati i�eiti � � �neapmokamas atostogas�.
Primenu, kad Pranc�zijos 1897m. revoliucija, Rusijos 1917m. revoliucija pagal B.Barry d�snius buvo � �oligarchijos i�leidimas � neapmokamas atostogas�. Pana�iai galima vertinti ir 1926 � 1935 m. pasaulin� ekonomin� kriz� (Did�ioji Depresija, Versalio Respublika, nacionalsocializmo s�km�).

I�vados 1 dalyje yra tokios:
1. Prezident�ros �skandalas� yra dalis a�traus socialinio konflikto situacijos ir turi b�ti vertinamas atitinkamai.
2. Socialinis konfliktas turi tokias fazes � a) Prezidento rinkimai, b) Korupcijos ir visuomen�s turto grobstymo (�em�s sklypai ir kt.) skandalai, c) Prezident�ros skandalas, d) Antisistemini� organizacij� ir veiksm� banga ( Darbo partijos, Komunist� partijos k�rim�sis ir pasirengimas rinkimams), e)�. (priklauso nuo tinkamo oligarchijos, tarptautini� ir kit� institut� reagavimo veiksm�. Bandymas represin�mis priemon�mis stabdyti nat�rali� konflikto eig� sukelt� atvir� prievartos veiksm� bang�).
3. �iniasklaidos, politik� veiksmai � tai neadekvati oligarchijos reakcija � nat�ralius socialin�s reakcijos veiksmus - bandymas nukreipti visuomen�s d�mes�, pa�alinti aktyviausi� sistemos dal�. Adekvati reakcija b�t� � atlikti analiz� ir padaryti socialines reformas. Reformos vis� pirma turi nutraukti priverstines socialini� grupi� �neapmokamas atostogas�, jas paversti arba �apmokamomis atostogomis� arba socialiniu bendradarbiavimu.

2 DALIS.
Ko siekia socialinio konflikto �alys?

Vis� pirma, reik�t� atskirti tikr�sias konflikto �alis ir veikian�iuosius asmenis. Kai kurie veikiantys asmenys dalyvauja konlikte ir tapo jo varom�ja j�ga ne tod�l, kad yra konfliktuojanti �alis.
I� ties�, socialinis konfliktas vyksta d�l gr�smingai i�augusi� socialini� �tamp� tarp skurd�iai gyvenan�i�j� sluoksni� (juos komentaruose vadina �runkeliais�, �padugn�mis�), i� vienos pus�s, ir politin�s-ekonomin�s-administracin�s oligarchijos. Abi konflikto �alys tradici�kai yra nevienalyt�s:
skurd�iai gyvena daugiausia kaimo gyventojai, taip pat jie nemato socialin�s perspektyvos � butai ir nekilnojamasis turtas Vilniuje, kituose didmies�iuose brangsta tokiais tempais, kad kaimo �mon�s yra ir lieka pasmerkti bevilti�kai egzistencijai. Oligarchija, savo ruo�tu, susideda i� ekskomunistin�s nomenklat�ros (tie, kurie pralobo ir vald�ioje �sitvirtino, manipuliuodami komunistinio re�imo metu buvusia i�skirtine pad�timi ir galimyb�mis), �nauj�j� lietuvi�� (pralobusi� i� nes��ining� bankini� ir verslo operacij�, investicini� �eki� privatizacijos ir t.t.), �amerikon�� ir t.t.
Tod�l oligarchijos (�elito�) pus� Prezident�ros konflikte atstovauja �vairios, ideologi�kai visi�kai prie�ingos partijos ir politin�s j�gos � konservatoriai, socialdemokratai, liberalai centristai... Visas �ias j�gas vienija oligarchiniai interesai. Juk negalime socialdemokratu vadinti, pvz. �iauli� apskrities vir�inink� A.�ed�i� (LSDP �iauli� skyriaus pirminink�), kuris yra keli� milijon� vert�s �eimyninio turto savininkas.
I�skirtinis vaidmuo konflikte skirtas tokiems veikiantiesiems asmenims kaip A.Sakalas, N.Medvedevas, J.Sabatauskas, kuri� niekaip negalima priskirti prie oligarchijos sluoksnio tiek d�l j� turtin�s pad�ties, tiek d�l moralini� nuostat�. Ta�iau �mon�s su auk�tesniais moraliniais principais yra lengviau pa�eid�iami � kildami � kov� prie� bendr�sias blogas tendencijas, jie pasinaudoja bet kuria proga tokiai kovai ��iebti, i�kelti klausim� � aktualijas.
Prisiminkime A.Sakalo vaidmen�, i�keliant neteis�tus �em�s sklyp� (milijardini� ver�i� turto!) dalijimus.
Kaip matyti, A.Sakalas s�moningai ar nes�moningai siekia, kad �is socialinis konfliktas pl�tot�si tiek, kad b�t� nebei�vengiamos kardinalios socialin�s reformos, kurios skaud�iai �pjaut� ir ekskomunistin�s nomenklat�ros kamien�. Taip pasirei�kia faktinis dabartin�s LSDP nevienalyti�kumas � po LDDP ir LSDP susijungimo ji tapo �bedarbi� ir nomenklat�rini� milijonieri� s�junga�.
I� kitos pus�s, A.Sakalas ir kiti jo pakraipos Seimo nariai nujau�ia, kad �is skandalas bus ir j� politin�s laidotuv�s, nes oligarchija jiems neatleis u� nevaldomos konflikto liepsnos ��iebim�, o rink�jai neatleis u� s�junga su oligarchija konflikto eigoje.

Kod�l socialinio konflikto smaigalyje � R.Paksas?

Toks R.Pakso vaidmuo � neatsitiktinis. I�tak� reikia ie�koti �Wiljams� at�jimo � Lietuv� aplinkyb�se. To meto Lietuva buvo dar silpna prie� galing� Rusijos slapt�j� tarnyb�, karin�s, politin�s ir diplomatin�s kovos mechanizm�, tod�l buvo b�tina ypatinga JAV ir NATO specialist� ir paj�g� pagalba. Tiek d�l diplomatinio karo, tiek d�l ekonomini� prie�as�i� (�niekas nieko nedaro u� dyka�) placdarmu ir u�statu slaptosioms u�sienio tarnyboms tapo �Ma�eiki� nafta�. Bendras slapt�j� operacij� biud�etas siek� apie 400 mln. lit�, beveik tiek buvo �prarasta�, sudarant sand�r� su �Wiljams�.
Kadangi tokie manevrai neliko nepasteb�ti Rusijos slapt�j� tarnyb�, ties �Ma�eiki� nafta� �vyko vienas did�iausi� Lietuvos istorijoje slaptojo karo m��i�. �iame m��yje, ty�ia ar nety�ia R.Paksas su�aid� partij�, nauding� Rusijos slaptosioms tarnyboms � jo atsistatydinimu buvo kiek pakelta u�danga nuo slapt�j� �Ma�eiki� naftos� reikal�.
�i aplinkyb� �skaitytina � fenomen�, kad R.Paksas, atvirai su�aid�s prie� sistem� (tuo metu V.Landzbergio konservatoriai vyravo Seime ir savivaldyb�se), netapo �politiniu lavonu�. Laikytina, kad yra j�g�, kurios laiko R.Paks� labai verta d�mesio politine fig�ra, ta�iau �ias j�gas nelengva �vardyti. Slaptojo karo karved�iai dokument� � archyvus paprastai neperduoda.
Rinkim� m��yje d�l Prezidento posto ai�kiai mat�si, kad R.Paksas, tap�s savoti�ku didvyriu, i�dr�susiu �aisti prie� sistemos taisykles, �aid�ia jau pagal nauj� scenarij�: politin�je scenoje pasteb�ta silpniausioji Lietuvos valstyb�s grandis � pernelyg didelis atotr�kis tarp turting�j� ir varg��, pernelyg didel� korupcija ir kapitalo koncentracija, pernelyg silpnas vidutinysis sluoksnis. T.y. � Lietuva �gijo visus �bananin�s� respublikos kont�rus, kuriuos tradici�kai �eksportuoja� C�V ir kitos u�sienio slaptosios tarnybos � tre�iojo pasaulio �alis.
Tod�l slaptajame kare buvo suduotas nepaprastai tikslus ir skaudus sm�gis � varguomenei suteikta viltis (ar iliuzin�, ar reali, dar ne laikas spr�sti) pereiti prie �mogi�kesnio valstyb�s modelio. �i viltis susieta su R.Paksu.
Toliau pl�tojant �i� sprag� slaptojo karo fronte, � placdarm� pajuda ir kiti e�elonai � V.Uspaskicho darbo partija, V.Tro��enkos komunist� partija.

Tokia b�t� skandalo dispozicija slaptojo karo analuose.
M�s� visuomenei ir valstybei visapusi�kai svarbu ne tiek slapt�j� tarnyb� �aidimai, o tai,l kad m�s� valstyb� tapo i� tikr�j� lengvai pa�eid�iama, bet ne d�l R.Pakso asmenini� ar politini� savybi�. Valstyb� tapo pa�eid�iama d�l auk��iau sumin�t� �bananin�s� respublikos bruo��. NATO slaptosios tarnybos neteisingai i�skai�iavo, kad Lietuvai galima pritaikyti Lotyn� Amerikos marionetini� valstybi� model�. �i klaida lemtinga, nes Rusijos kontr�aidimas yra labai stiprus.
Racionalus i�eities variantas � taikyti europieti�k�j� valstyb�s variant�, kuriame n�ra nei JAV, nei Rusijos slapt�j� tarnyb� dominavimo. �is variantas yra pagr�stas socialin�s teisin�s valstyb�s teorijos ir praktikos spar�iu �diegimu visose valstyb�s srityse ir institutuose.

2 dalies t�sinys -2

Kokius Lietuvos valstyb�s modelius formuoja slaptosios tarnybos?

Kaip jau min�ta vir�, C�V �eksportinis� modelis tre�iojo pasaulio (merionetin�ms) valstyb�ms � �bananin�s� respublikos. Tai yra � suformuojamas gana negausus �elitas� (diktat�ra), kurios rankose sutelkiami visi ekonominiai, socialiniai, politiniai ir kariniai valdymo mechanizmai, kaip Gvatemaloje, Puerto Rike ir pan. �ioje diktat�roje dirba gana negausus C�V ir kit� slapt�j� tarnyb� personalas, tod�l tinkamo valstyb�s b�vio i�laikymas (kontrol�) JAV kainuoja nebrangiai. Kriz�s atveju pakanka poros �imt� speciali�j� JAV karini� paj�g� smogik�, kad b�t� �vykdytas perversmas (�nubausti� nusikalt�liai), atstatyta kontrol�. Kaip jau min�ta, autoritarin�s diktat�ros gamybinis potencialas yra gana auk�tas � 5 balai, tod�l toks modelis JAV labiausiai vertinamas.

Rusijos speciali�j� tarnyb� �eksportinis� modelis netolimoje praeityje � �liaudies demokratijos� �alys. I� esm�s tai irgi yra �bananin�s� respublikos modifikacija, kurioje daugiau d�mesio skiriama socialiniams reikalams, t.y. � suteikiama daugiau savaranki�kumo, ma�esn� ekonomin� priklausomyb� nuo Rusijos, ta�iau labai stipri ideologin� kontrol�.
Pastaraisiais metais, pralaim�jusi �alt�j� kar�, Rusija �nebeeksportuoja� vadinamosios �liaudies demokratijos�, buvo pakeista strategin� koncepcija, ta�iau slapt�j� tarnyb� �g�d�iai greitai nepakei�iami, tod�l nauja strategija labai pana�i, tik politin� ir ideologin� kontrol� yra kei�iama ekonomin�s priklausomyb�s nuo strategini� �aliav� principu.
Be abejo, �liaudies demokratija� be diktat�rini� element� turi neauk�t� ekonomin� potencial�, tod�l �ioje srityje Rusijos slaptosios tarnybos propaguoja oligarchin�s diktat�ros model�, nors kai kurios modifikuotos instrukcijos artimos Europos S�jungos strukt�riniam valdymui.

Dabartinis socialinis konfliktas Lietuvoje � visi�ka nes�km� JAV slapt�j� tarnyb� modeliui, dalin� nes�km� Rusijos slapt�j� tarnyb� modeliui. �is konfliktas ir labiausiai tik�tini jo rezultatai naudingi Europos S�jungai. I� to seka, kad ES jau gana s�kmingai veikia euros�jungin�s slaptosios tarnybos, eksportuojan�ios socialin�s teisin�s valstyb�s model� Europos S�jungos sud�tyje. Tai � eurointegracin�s tarnybos.

I�vados 2-jai daliai:
1. Konflikto kurstytoj� pus�je (V.Adamkus, V.Landzbergis, liberalai ir pan.) aktyviai veikia proamerikieti�kos j�gos ir atitinkamos slaptosios tarnybos, bandan�ios i�saugoti kontroliuojamos ir priklausomos �bananin�s� valstyb�s model�.
2. R.Pakso pus�je aktyviai veikia prorusi�kos j�gos ir atitinkamos slaptosios tarnybos, bandan�ios i�saugoti kontroliuojamos ir priklausomos nomenklat�rin�s �liaudies demokratijos� valstyb�s model�, ta�iau s�veikoje su eurointegraciniais procesais linkstan�ios suformuoti socialin�s teisin�s valstyb�s tarpin� (ekonomi�kai priklausom�) model�.
3. Labiausiai logi�ka ir tik�tina konflikto i�eiga � euros�jungin�s socialin�s teisin�s valstyb�s susiformavimas � labai optimalus rezultatas visai visuomenei.

3 dalis.

Socialinio konflikto i�eitys ir rezultatai.

Atskirtinas visas socialinis konfliktas ir jo dabartin� faz� � �Prezident�ros skandalas�.
R.Pakso vaidmuo yra svarbus, ta�iau neabsoliutus. Netgi R.Paksui atsistatydinus, socialinis konfliktas pl�tosis toliau ir visa jo j�ga gali pasireik�ti per Europarlamento rinkimus (totalinis rinkim� boikotas arba atviri protesto renginiai), ir, be abejo, - per Seimo rinkimus. Seimo rinkim� situacijoje jau veiks tokie papildomi neigiami faktoriai, kaip staigus plataus vartojimo ir nekilnojamojo turto kain� pakilimas.
Tinkamiausias socialinio konflikto sprendimas � vis� auk��iausi�j� valstyb�s institucij� derybos, kuri� metu turi b�ti aptariama kritin� valstyb�s pad�tis ir aptarta, kokios mokes�i�, valstyb�s tarnybos, verslo skatinimo, ir, svarbiausia � antikorupcin�s bei antimonopolin�s (antioligarchin�s) � reformos tur�t� b�ti �vykdomos pa�iu spar�iausiu re�imu.
Prezidentas �iuo metu ginasi, ta�iau u�mir�ta, kad efektyviausia gynyba � konstruktyvumas. T.y., Prezidentas turi kelet� racionalaus konflikto sprendimo priemoni�:
a) realizuoti �statym� iniciatyvos galimyb� (Konstitucijos 68 str.);
b) i�kelti Seimui derybines s�lygas, po kuri� �gyvendinimo atsistatydint� be apkaltos.

Kokius �statymus gal�t� incijuoti �iomis aplinkyb�mis Prezidentas?
Tai apsprend�ia socialinio konflikto �aknys ir esm�. Korupcija valstyb�s tarnyboje tur�t� b�ti sprend�iama Valstyb�s tarnybos �statymo pataisomis, kuriomis b�t� �gyvendintas atrankos, pri�mimo ir atleidimo demokrati�kumas ir skaidrumas. Pavyzd�iui:
- nustatyti, kad valstyb�s tarnautojo, pareig�no asmenin� atsakomyb� d�l netinkamo �statymo i�leidimo, d�l �statymo ar norminio akto pa�eidimo galioja be senaties termino, t.y. � nepriklausomai nuo laiko, kad tas piktnaud�iavimas buvo nustatytas;
- nustatyti ne trumpesnius kaip 3 m�nesius (europinis standartas) terminus kreiptis � teism� d�l vald�ios �staigos sprendimo panaikinimo;
- nustatyti, kad reorganizacija n�ra pagrindas atleisti tarnautoj� i� darbo, jeigu i�lieka tos pa�ios funkcijos;
- nustatyti, kad pilietis ar valstyb�s tarnautojas, pateik�s informacij� apie korupcij� ar �statym� pa�eidimus yra socialiai saugomas - negali b�ti atleistas i� darbo, negali b�ti persekiojamas kitokiais �teis�tais� pagrindais, bloginant jo ar �eimos nari� socialines pragyvenimo s�lygas;
- nustatyti, kad � valstyb�s tarnyb� pri�mimas ir atleidimas vykdomas valstybiniame teisiniame centre, be teis�s vietos pareig�nams �takoti pri�mimo ar atleidimo eigos;
- nustatyti, kad pri�mimas � valstyb�s tarnyb� b�t� vykdomas i�sami� psichologini�, bendr�j� geb�jim�, speciali�j� geb�jim�, teisini� geb�jim� test� pagrindu;
Kita sritis � kaimo ir periferijos (miesteli�, rajon� centr�) gyventoj� socialin�s garantijos, regionin�s politikos reformos, nukreipiant investicijas � kaimo infrastrukt�ros, darbo viet� pl�tr� (mokestini� ir investicini� lengvat� forma, speciali� kaimo fond� forma).
Tre�ia sritis � rinkim� ir politini� partij� finansavimo reforma, nustatant tam tikras absoliu�ias pinig� sumas, kuri� vir�ijimas per rinkimus diskvalifikuot� partijas ar j� kandidatus, tiesioginiai mer� rinkimai, pa�alinimas politin�s korupcijos galimyb�s (grie�ta partij� ir politin� reklam� vykdan�ios �iniasklaidos �kin� veiklos kontrol�).

[ Next Thread | Previous Thread | Next Message | Previous Message ]

Replies:

[> Subject:

Re: Analitikas ar specas? 4 dalis

Author:
4 dalis samprotavimu ES-US-RS>LT-?
[ Edit | View ]

Date Posted: 01:11:04 12/14/03 Sun

Burox, - really fun--, 2003 12 14 01:04
indiferentas, 2003 12 14 00:56
Atsi�velgus � auk��iau pateiktus veiksnius, galima pakankamai tiksliai �vertinti �iandienos situacij� Lietuvoje, galima daryti prognozes apie tolimesn� politin� raid�.

A.Bendr�j� socialinio konflikto situacij� suformavo amerikie�i� ir rus� slaptosios tarnybos (oligarchijos formavimas).
B.Prezident�ros �problem�� (2002m. Prezidento rinkimai) suformavo rus� slaptosios tarnybos, i�naudodamos �sniego lavinos� doktrin�. R.Pakso vaidmuo � pasirinktas asmuo i� vietos politik�, kuris tinkamas �sniego lavinos� suk�limui.
C.Prezident�ros �skandal�� suformavo amerikie�i� slaptosios tarnybos, bandydamos koncentruoto informacinio karo metodais panaikinti �sniego lavinos� padarinius � Prezident� R.Paks�.
D.Prezident�ros skandalas �si�buoja tikr�j� �sniego lavin�� kov� u� socialin� teisingum� prie� oligarchij�.

Atkreiptinas d�mesys, kad rus� �valgyb� pasirinkta slaptoji doktrina negailestingai �paki�a� po sm�giu ir s�jungininkus � nomenklat�rin� oligarchij�, tod�l A.Brazausko ir kit� �ios oligarchijos atstov� veiksmai socialinio konflikto eigoje nekoordinuoti, neu�tikrinti.

E.�Socialin�s sniego lavinos� taktika i� esm�s sutampa su Lietuvos valstyb�s stipr�jimo, pilie�i� socialini� skirtum� ma�inimo interesais, bendraisiais Europos S�jungos interesais.

Paskutinioji i�vada rodo, kad �Prezident�ros skandalas� nei�vengiamai baigsis R.Pakso naudai, kadangi jo pozicijos labiausiai artimos ES ir daugumos Lietuvos pilie�i� interesams, nors jo asmeniui kyla realus pavojus.

indiferentas, 2003 12 14 00:56
Atsi�velgus � auk��iau pateiktus veiksnius, galima pakankamai tiksliai �vertinti �iandienos situacij� Lietuvoje, galima daryti prognozes apie tolimesn� politin� raid�.

A.Bendr�j� socialinio konflikto situacij� suformavo amerikie�i� ir rus� slaptosios tarnybos (oligarchijos formavimas).
B.Prezident�ros �problem�� (2002m. Prezidento rinkimai) suformavo rus� slaptosios tarnybos, i�naudodamos �sniego lavinos� doktrin�. R.Pakso vaidmuo � pasirinktas asmuo i� vietos politik�, kuris tinkamas �sniego lavinos� suk�limui.
C.Prezident�ros �skandal�� suformavo amerikie�i� slaptosios tarnybos, bandydamos koncentruoto informacinio karo metodais panaikinti �sniego lavinos� padarinius � Prezident� R.Paks�.
D.Prezident�ros skandalas �si�buoja tikr�j� �sniego lavin�� kov� u� socialin� teisingum� prie� oligarchij�.

Atkreiptinas d�mesys, kad rus� �valgyb� pasirinkta slaptoji doktrina negailestingai �paki�a� po sm�giu ir s�jungininkus � nomenklat�rin� oligarchij�, tod�l A.Brazausko ir kit� �ios oligarchijos atstov� veiksmai socialinio konflikto eigoje nekoordinuoti, neu�tikrinti.

E.�Socialin�s sniego lavinos� taktika i� esm�s sutampa su Lietuvos valstyb�s stipr�jimo, pilie�i� socialini� skirtum� ma�inimo interesais, bendraisiais Europos S�jungos interesais.

Paskutinioji i�vada rodo, kad �Prezident�ros skandalas� nei�vengiamai baigsis R.Pakso naudai, kadangi jo pozicijos labiausiai artimos ES ir daugumos Lietuvos pilie�i� interesams, nors jo asmeniui kyla realus pavojus.

indiferentas, 2003 12 14 00:56
4 dalis.

Galutin�s i�vados ir prognoz�s.

Pa�iu laiku bendr� situacij� papildo prane�imai i� Italijos, kad �lugo Europos S�jungos Konstitucijos svarstymas.
Tai yra svarbu, vertinant politinius �vykius tiek Lietuvoje, tiek greta jos.
Jau nebekelia abejon�s, kad JAV, likusi vienintele realia supervalstybe, n�ra suinteresuota Europos S�jungos virsmu � politi�kai ir administraci�kai vienalyt� S�junga, nes tokiu b�du ES gali tapti realia JAV konkurente tarptautin�s politikos srityje. JAV slapt�j� tarnyb� strategija ir taktika gerai apgalvota � dar �altojo karo su TSRS laikais JAV dominavo atviroje ir slaptojoje konfrontacijoje. Pripa�indamos, kad j� karin� ir technologin� galia neprilygsta JAV, likusios NATO valstyb�s tik teik� amerikie�iams karines bazes, atlikdavo antraeilius u�davinius. Tokiu b�du nuo TSRS atsiskirian�iose valstyb�se aktyviai veik� tik JAV ir Rusijos slaptosios tarnybos. Atitinkamai �ios �valgybos buvo atstovaujamos ir atsiskirian�i� valstybi� administracijose.
Rusijos demokratizavimas, atskir� region� vietinink� bandymas decentralizuoti valstyb�, konkuruoti su Kremliaus istebli�mentu ir susilpninti centrin� vald�i� (J.Lebedis ir kt.) �takojo ir Rusijos slapt�j� tarnyb� pozicij� silpn�jim�. Jos nebetur�jo resurs� formuoti ir i�laikyti Rusijos �takos valstybi� oligarchij�, tod�l �ioje vis didesn� �tak� �gijo JAV agent�ros. Nuo 1997 m. buvo kuriama nauja Rusijos informacinio karo koncepcija, ji galutinai buvo aprobuota 1999 metais. �i koncepcija buvo i�bandyta �ekijoje ir Slovakijoje. �vertinus patirt� koncepcija buvo modifikuota � kelet� grand�i�: steb�jimo, reagavimo, �siki�imo, formavimo ir t.t.
Mums svarbu tai, kad koncepcija numato �socialin�s sniego lavinos� princip�: stebimi ir ma�iausiomis pastangomis kreipiami formuojam� �takos valstybi� socialiniai procesai, ie�kant toki� grand�i�, kurias paveikus kyla grandinin�s reakcijos visuomen�je. Tikslas � suformuoti socialin� prie�tar�, konflikto situacij�.

Dabartin�je situacijoje matome tarytum nat�raliai susiklos�ius� socialin� konflikt�, ta�iau tai yra ir formavimo produktas: amerikie�i� ir rus� slaptosios tarnybos aktyviai formavo labai koncentruot� valstyb�s �elit��. �ioje kryptyje veiksmai sutapo iki 2000 met�, ta�iau rusams staiga pakeitus slaptojo karo koncepcij� link �socialin�s sniego lavinos� amerikie�iai nesp�jo sureaguoti � toliau formavo �bananin�s respublikos� model�.

Tokiu b�du �iomis dienomis Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje susiformavo nauja veiksm� ir metod� dispozicija. Tai reikia �vertinti, reaguojant � �Prezident�ros skandal��.
1.Rusija v�l tampa tvirtai valdoma, centralizuota valstybe.
2.Stipr�ja Europos S�jungos lyderi� (Pranc�zijos, Vokietijos, Italijos, Beneliukso) politin� ir ekonomin� konfrontacija su JAV.
3.JAV stengiasi i�laikyti ir pl�toti placdarm� Europos S�jungoje � �takos �alis (Ispanij�, Ryt� Europos valstybes), kad neleist� ES tapti vieninga ir paj�gia valstybe.
4.Rusija ir Europos S�jungos lyderiai nei�vengiamai suart�ja, kad susilpnint� JAV �tak�.
5.Europos S�junga formuoja socialin� teisin� valstyb�, Rusija formuoja komandin�s rinkos valstyb� su socialin�s teisin�s valstyb�s elementais, JAV tradici�kai i�lieka liberalios dominuojan�ios valstyb�s pozicijose . (Liberali koncepcija � stiprus �gyja teises i�naudoti silpnesniuosius).
6. Rusijos slaptosios tarnybos realizuoja �socialin�s sniego lavinos� metod�, kad susilpnint� JAV pozicijas Ryt� Europoje.

[ Post a Reply to This Message ]