Show your support by donating any amount. (Note: We are still technically a for-profit company, so your
contribution is not tax-deductible.)
PayPal Acct: 
Feedback: 
Donate to VoyForums (PayPal):
| [ Login ] [ Contact Forum Admin ] [ Main index ] [ Search | Check update time | Archives: 1 ] |
Subject:  Referendumas del Maskoliu atsakomybes. Ar jis butinas? |
|
Author: Vytis | [ Next Thread |
Previous Thread |
Next Message |
Previous Message
] Date Posted: 11:54:33 12/05/03 Fri Uzvire cia gincas su keliais maskoliais kalta Rusija del savo darbu ar ne? Jie aiskina, kad Rusija nekalta, kaltas Stalinas... musu prezidentas panasiai gieda. Todel trumpai drutai apie Rusija ir Lietuva: Paskaitykite www,stopmaskva,o-f,com apie Rusu raudonaji terora (ten 3 linkus rasite). Isveztuju lietuviu nedaug beliko gyvu, neber kam pasakoti apie rusu ziaurumus (aisku buvo ir tarp rusu geru zmoniu, taciau mazuma, kaip ir tarp naciu). O dabar trumpa reziume: Trėmimus organizavo ir davė nurodymus juos vykdyti Sovietų Sąjungos ir tuometinė sovietinės Lietuvos aukščiausioji valdžia. Tiesiogiai represijas vykdė vykdytojai buvo tuometiniai Lietuvos administracinių teritorijų partinės ir represinių struktūrų valdžios vadovai, komunistų partijos sekretoriai bei kiti. Ne mažiau kaip 456 tūkst. Lietuvos žmonių tapo sovietinio teroro aukomis, patyrė vienokią ar kitokią prievartą. Iš jų apie 350 tūkst. buvo įkalinta, išvežta į tremtį ir sovietinius lagerius ar nužudyta Lietuvoje, apie 500 tūkst. dėl vykdyto teroro, karo sąlygų ar okupantų sprendimų turėjo palikti Lietuvą. 93 proc. politinių kalinių ir 96 proc. tremtinių buvo lietuvių tautybės asmenys. Daugiau nei 70 proc. ištremtųjų buvo moterys ir vaikai iki 16 metų. Žinoma, kad beveik 30 proc. ištremtųjų mirė dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų, rašoma pranešime. Po karo 10 metų vykusio ginkluoto pasipriešinimo metu žuvo apie 22 tūkst. partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų. Visi jų šeimų nariai paprastai neišvengė trėmimo ar sovietinių lagerių. Daugiau nei 50 tūkst. žmonių buvo suimti, kankinti ir kalinti. Dėl nacių ir sovietinės okupacijų Lietuvos gyventojų nuostoliai siekia 33 proc. bendro 1940 m. gyventojų skaičiaus. Mieli rusai neissisukinekite kaip gyvates padare daug baisesniu nusikaltimu nei Hitleris. Jis ir visa Nacistine Vokietija, atsake uz daug mazesnius nusikaltimus. Jusu gi nusikaltimai zmonijai taip pat turi buti ivardinti. Ir nepasakokit pasaku apie Stalina - tipo jis vienas kaltas. O Lietuviai patys i traukinius lipo ir vaziavo i Sibira. PASIULYMAS: I paskutiniu dienu ivykius tiesiogiai isivelus Rusijos pilieciams (pvz. Borisovas, Almax darbuotojai, Kilkasvilis ir t,t,) ir jiems itakojant musu auksciausias institucijas (pvz. Prezidentura), manau: Laikas referendumui del aiskaus Rusijos okupacijos (pasakyk kad Rusija buvo ne okupantas) ir jos okupacinio rezimo pasekmiu ivardyjimo ir apibrezimo. Butina desovietizacija (vilku gimes i miska ziuresi). Butinas tribunolas Rusijos komunistams ir ju talkininkams. Aiskiai nustatytas 1940-1941 ir 1944-1990 okupacines zalos dydis ir atsakovai. Uzdaryti bet kokie keliai i valdzia bendravusiems ir bendradarbiaujantiems su Okupantu veikejams. Butina ryztinga ir griezta pilietine pozicija Maskvos atzvilgiu. [ Next Thread | Previous Thread | Next Message | Previous Message ] |
|
[> Subject: Re: KORUPCIJA
|
|
|
Author: KORUPCIJA [ Edit | View ] |
Date Posted: 16:03:45 12/05/03 Fri Mūsų šaltinių teigimu, J. Veselka taip pat palaiko glaudžius ryšius su penkis kartus už kriminalinius nusikaltimus teistu "Lietuvos patrioto" laikraštėlio leidėju Alfredu Gailiumi-Butkevičiumi, kuris savo ruožtu bendrauja su jau minėtu Henriku Daktaru. Balsavime dėl Laikinosios komisijos išvadų šį kartą nedalyvavo kitas RSRTP IG - buęs VU rektorius ir aktyvus NATO priešininkas Rolandas Pavilionis. Tačiau visiškai neseniai šis ponas buvo pasišovęs patarinėti R. Paksui. Prisiminkime, kad šių metų vasarį R. Pavilionis pasirašė antiamerikietišką kreipimąsi "Už taiką - prieš karą Irake", kuriame buvo ginamas Irako diktatorius Saddamaas Husseinas. O juk būtent su Husseino administracija siejama ir Rolando Pakso rėmėjo Jurijaus Borisovo įmonės veikla. Šį kreipimąsi taip pat pasirašė V. Bernatonis, V. Šustauskas, M. Murza ir trumpam į Pakso prezidentūrą įsitrynęs Australijos lietuvis Juozas Edvardas Petraitis. Rengdamas prieš JAV ir kitus Lietuvos Sąjungininkus nukreiptus mitingus, R. Pavilionis palaikė kontaktus su niekur neregistruotu Lietuvos pacifistų frontu. Įdomu, kad agitacinę medžiagą ši organizacija imdavo iš Baltarusijoje esančios interneto tarnybinės stoties. Šaltinių teigimu nelegalus Lietuvos pacifistų frontas, dar žinomas "Red brigadez" pavadinimu, savo ruožtu palaiko kontaktus su jau minėtu už kyšininkavimą nuteistu parlamentaru A. Butkevičiumi, dabar atstovaujančiu labdaros ir paramos fondui "Fundamentum humanitatis". Tačiau įdomiausias, žinoma, yra ketvirtasis RSRTP IG narys - milijonierius parlamentaras Viktoras Uspaskichas. Juk būtent Uspaskichas perėmė iš A. Butkevičiaus vadovavimą jo sukurtai Verslo darbdavių konfederacijai, kuri savo ruožtu aktyviai dalyvavo kuriant vis labiau populiarėjančią Lietuvos darbo partiją. Taigi neturintis atramos Seime prezidentas Rolandas Paksas mėgina žaisti seniai žymėtomis kortomis. Visa tai liudija, kad Rusija net ir po Pakso žlugimo turės aiškų planų, kaip be šūvio užvaldyti Lietuvos valstybę. [ Post a Reply to This Message ] |
|
[> Subject: Re: GENOCIDAS II
|
|
|
Author: MAZOJI LIETUVA [ Edit | View ] |
Date Posted: 18:53:50 12/05/03 Fri O Iljos Erenburgo ir gen. Ivano Černiachovskio pavardės reiškia visišką prūsų ir lietuvininkų tautos Karaliaučiaus krašte sunaikinimą - žiauriausią GENOCIDO pavyzdį pasaulyje. Jų nebeliko, todėl mes, jų baltiškieji broliai, privalome priminti Pasauliui, kad dar karo metu sovietinei kariuomenei artėjant prie Karaliaučiaus, žinomo sovietinio žurnalisto I. Erenburgo viešu raginimu gen. I.Černiachovskio vadovaujama divizija žudė visus Prūsijos ir Mažosios Lietuvos gyventojus: tiek vyrus, tiek moteris, tiek vaikus, tiek senius. Susprogdinta, nuskandinta, išprievartauta ir ištremta 1,2 milijono prūsų ir lietuvininkų. Visuomeninei Mažosios Lietuvos Reikalų Tarybai (MLRT) Vilniuje belieka tik pavydėti žydams tokio dėmesio, kokį Holokaustui rodo Lietuvos valdžios. Mat MLRT nuo 1994 m. nuolat (bet vis nesėkmingai) kreipiasi į LR Seimą, ragindama spalio 16-ąją paskelbti atmintina Mažosios Lietuvos genocido diena. Akivaizdu, kad ir šiais metais Lietuvos valdžia elgsis taip, tarsi šio GENOCIDO nebūtų buvę Iš viso nuo komunistų suplanuoto Didžiosios ir Mažosios Lietuvos GENOCIDO nukentėjo 1 694 000 žmonių, iš jų 800 000 žuvo. Naciai nužudė 70 000 lietuvių ir 160 000 žydų, t.y. 230 000 Lietuvos gyventojų. Akivaizdu, kad prūsų-lietuvininkų-lietuvių aukų apie 10 kartų daugiau nei Lietuvos žydų, tačiau šio fakto Pasaulis nežino. 2 dalis Tuoj pat po faktinio Lietuvos okupavimo sovietinė valdžia lietuvių tautos genocido vykdymui 1940 07 07 Lietuvoje įkūrė Ypatingąją Komisiją (ČCK). Po metų, 1941 06 14 ČCK pradėjo suplanuotus masinius areštus, įkalinimą, tremtį ir naikinimą. Per pirmąją raudonojo teroro bangą Lietuva neteko žuvusiais 31 000 savo geriausių sūnų ir dukrų; 23 000 gyvuliniais vagonais buvo išvežta Sibiran. Privalome žinoti mūsų tautos budelius. Ypatingosios Komisijos (ČCK) sudėtis buvo tokia: Jevsej Rozovskij, Icik Dembo, Judit Komod, Frid Krastin, Daniil Todes ir Kazys Macevičcius. [ Post a Reply to This Message ] |
[> Subject:  Re: RESPUBLIKA
|
|
|
Author: Praeivis [ Edit | View ] |
Date Posted: 21:37:15 12/05/03 Fri Vitas Tomkus buvo infiltruotas į Sąjūdį ir faktiškai pavogė daugiausia užsienio lietuvių suaukotais pinigais įsteigtą laikraštį "Respublika". Iki šiol jis išvengė baudžiamosios atsakomybės.(gali būti jog dėl rusų spec. tarnybų priedangos). Vitas Tomkus ir toliau užsiima ardomąja veikla, nukreipta prieš Lietuvos valstybę. Jo spaudos aštuonkojo padalinys išleidos skandalingai pagarsėjusį Sovietų (GRU)karininko Jurij Borisov užsakytas "Vakaro žinias". "Respublikos" laikraštis naudojamas ivarių rusų specialiųjų tarnybų provokacijų rezonansui sukelti. Geriausi pavyzdžiai - Gaivenio provokacija prieš Saveljevą, Borisovo užsakyta provokacija apie Vilniaus banką. "Respublika" remdamasi neaiškiais archyvais prakitkuoja reketą - jei turimas kompromatas apie asmenį, jis pelningai "parduodamas" jo nespausdinant kurį laiką viename iš V.Tomkaus valdomų dienraščių. P.S: "Respublikos" finansinė padėtis nuolat blogėja ir tikėtina, jog negaudamas paramos iš Rusijos specialiųjų tarnybų šis laikraštis papraščiausiai užsidarys. Saulute, 2003 12 05 21:12 Dabar Lietuva turi du kelius: pirmas kelias - laisves, orumo, garbes, klestejimo, stojimo i ES ir antras kelias - tai grizimo i Rusijos glebi, kai vogti buvo dogma, kai troleibuse tave galejo apsaukti lietuviska kiaule, kai darbuose buvo dalijami "pajokai"(ilgais nagais pajuodusios vistos, zirneliu stiklainis ir majonezo indelis), kai Sv. Kaledas reikejo svesti slaptai,( nes buvo draudziama), kai pries Naujus Metus 3 valandas turedavai stoveti prie sampano, o susirinkimai istaigose vykdavo rusu kalba, nes tarp viso kolektyvo budavo vienas rusas, kai apie keliones galedavome tik pasvajoti , o batus pirkdavome "is po prekystalio". Begalinis zeminimas ir lietuviu tautos niekinimas truko 50 metu. Ir ka dabar patys prezidento rankomis pasiprasysime atgal? Kupiskyje viena moteryte reikalaute reikalavo: noriu, kad rusai griztu i Lietuva [ Post a Reply to This Message ] |
|
[> Subject: Re: SKAICIAI
|
|
|
Author: Statistika [ Edit | View ] |
Date Posted: 19:15:48 12/07/03 Sun Įvairiais skaičiavimais, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido aukomis tik per XX a. vien komunistinių režimų valdomose šalyse (SSRS, Kinija, Kambodža, Etiopija, Vietnamas, Afganistanas ir t.t.) tapo apie 100 mln. žmonių. 1939 - 1945 m. Hitlerinė Vokietija sunaikino apie 25 mln. Vokietijos ir okupuotų kraštų gyventojų (iš jų - 5,7 mln. žydų). Tai, be abejo, tik patys baisiausi pavyzdžiai. Tačiau, kad ir kaip kraupiai atrodytų šie skaičiai, dar pavojingiau yra tai, kad nusikaltimai žmoniškumui vienoje šalyje dažnai vykdomi tyliai stebint kitoms šalims, kurios, atrodytų, ne tik deklaruoja, bet ir iš tiesų įgyvendina demokratijos bei žmogaus teisių gerbimo principus. Paskutinio dešimtmečio įvykiai buvusioje Jugoslavijoje ir Ruandoje atskleidė ir dar vieną nemalonią tiesą: nusikaltimai žmoniškumui gali prasidėti taip staiga ir vykti taip intensyviai, kad net aktyvus įsikišimas gali būti jau pavėluotas. Tikriausiai todėl, prasidėjus Kosovo krizei, NATO, atsiminus netolimos istorijos pamokas, ėmė veikti taip greitai. Tačiau naivu būtų manyti, kad nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas - tik XX a. bruožas. Europos civilizacijos nuo XV a. kolonizuodamos didžiąją dalį pasaulio, negailestingai naikino vietinius gyventojus, bet tik XX a. buvo naikinama sistemingai, masiškai ir efektyviai, įtraukiant technologines naujoves, išvystytas komunikacijas ir kt. Lietuva irgi buvo negailestingai paliesta šių nusikaltimų. Dar kryžiuočių ordino vykdytą LDK pasienio gyventojų naikinimo politiką prof. E. Gudavičius vadina pasienio genocidu". 1795, 1831 ir 1864 m. carinės Rusijos vykdyti sukilimų malšinimai ir civilių gyventojų trėmimai taip pat laikytini nusikaltimais žmoniškumui. Tačiau didžiausio masto naikinimai ir represijos Lietuvą užklupo per fašistinę (1941 - 1944 m.) ir sovietines okupacijas (1940 - 1941, 1944 - 1990 m.). Vien per 1941 m. birželio 14-osios didįjį trėmimą į neišgyvenamas sąlygas buvo ištremta daugiau kaip 18 tūkst. žmonių. Hitlerinės Vokietijos okupacijos metais sunaikinta 136,5 tūkst. Lietuvos žydų (apie 85 proc. visų žydų, gyvenusių Lietuvoje). Per abi sovietines okupacijas Lietuva neteko apie 791,5 tūkst. žmonių, iš jų Lietuvoje žuvo 21,5 tūkst., išvežta į tremtį ir lagerius ir ten žuvo 275,697 tūkst. Vargu ar Lietuvoje yra žmonių, kurių giminės nebūtų nukentėję nuo nusikaltimų žmoniškumui. Jei dėl šių nusikaltimų daromos žalos ir keliamo pavojaus abejonių nekyla, tai juos padariusių nusikaltėlių baudimas kelia labai daug problemų. Nors tarptautinėje ir daugelio valstybių nacionalinėje teisėje atsakomybė už šiuos nusikaltimus yra numatyta, atpildo sulaukė labai nedaug nusikaltėlių. Niurnbergo procesas, nuteisęs vienuolika didžiųjų Hitlerinės Vokietijos nusikaltėlių, buvo, deja, išimtis. [ Post a Reply to This Message ] |
[> Subject:  Re: Referendumas del Maskoliu atsakomybes. Ar jis butinas?
|
|
|
Author: Genocidas Lietuvoje [ Edit | View ] |
Date Posted: 17:31:05 03/05/04 Fri Taigi, mūsų duomenimis, iš viso nuo 1941 iki 1953 metų ištremta 127 tūkstančiai asmenų. Kalinių suimtų ir lageriuose įkalintų buvo 148 tūkstančiai. Žuvo partizanų 21,5 tūkst. Tremtyje nuo baisių sąlygų žuvo 28 tūkst. asmenų. Įdomus lietuvių tremtinių palyginimas su visos SSRS tremtiniais. Pavyzdžiui, 1948 metais lietuviai tremtiniai sudarė 49,2 proc. visų Sovietų Sąjungos tremtinių. Tarp 1949-aisiais ištremtųjų lietuvių buvo 15 proc., 1951 metais vėl 46 proc. Tarp kitko, trėmimai vyko tik vadinamosiose nacionalinėse respublikose: trėmė čečėnus, ingušus, Krymo totorius, baltijiečius, tuo tarpu Rusijoje dominavo areštai - rusus nuo dvylikos metų daugiausia grūdo į lagerius. Per visą pokario laikotarpį lietuviai tremtiniai sudarė 16 proc. visų ištremtųjų SSRS. Ir štai po menesio L.Berija raportavo Stalinui, kad paskutinis ešelonas su speckontingentu iš Cecenijos atvyko i Sibira. Iš viso buvo išvežta 180 traukiniu ešelonu, kuriuose buvo 491571 žmogus. Koks buhalterinis tikslumas! Tuo tarpu kelioneje nuo bado ir šalcio žuvo dešimtys tukstanciu žmoniu. Like gyvi buvo išlaipinti plyname lauke. Ir štai dar vienas dokumentas, rodantis Stalino keslus: Vokieciai, kalmukai, ingušai, cecenai, suomiai, latviai ir lietuviai bei kitos tautos turi buti perkeltos i nustatytus rajonus amžinai, o pasitraukimas iš šiu rajonu baudžiamas 20 metu lagerio. Masineje cecenu tautos išvežimo, tiksliau pasakius, likvidavimo, operacijoje dalyvavo per 150 tukst. NKVD, SMERŠo daliniu kariškiu. Taigi trims tremiamiesiems teko vienas iki dantu ginkluotas kariškis. Ir enkavedistai stengesi kaip imanydami. Juk niekas nenorejo buti pasiustas i fronta. Stalino isakymu Už pavyzdinga specialios užduoties vykdyma pirmojo laipsnio Suvorovo ordinu buvo apdovanoti tokie žinomi stalininiai budeliai kaip L.Berija, Kobulovas, Kruglovas, Merkulovas, Abakumovas, Serovas ir dar 33 karvedžiai. Galima priminti, kad, pagal Suvorovo ordino statuta, juo apdovanojami kariškiai už ypatingus kovinius nuopelnus Dar apie tukstantis NKVD ir SMERŠo smogiku buvo apdovanoti kitais ordinais ir medaliais. [ Post a Reply to This Message ] |
| [> Subject: Molotovo - Ribentropo paktas 1939 sukeles II pasaulini kara | |
|
Author: Molotov [ Edit | View ] |
Date Posted: 12:34:51 03/06/04 Sat Ribentrop-Molotov Pact 23 August 1939 Soviet Foreign Minister Molotov signs the Nazi-Soviet Non-aggression Pact while German Foreign Minister Von Ribbentrop and Soviet leader Stalin look on under a portrait of Lenin, August 23, 1939. News of the Pact stunned the world and paved the way for the beginning of World War Two with Hitler assured the Germans would not have to fight a war on two fronts. Text of the Nazi-Soviet Pact The Government of the German Reich and The Government of the Union of Soviet Socialist Republics Desirous of strengthening the cause of peace between Germany and the U.S.S.R., and proceeding from the fundamental provisions of the Neutrality Agreement concluded in April, 1926 between Germany and the U.S.S.R., have reached the following Agreement: Article I. Both High Contracting Parties obligate themselves to desist from any act of violence, any aggressive action, and any attack on each other, either individually or jointly with other Powers. Article II. Should one of the High Contracting Parties become the object of belligerent action by a third Power, the other High Contracting Party shall in no manner lend its support to this third Power. Article III. The Governments of the two High Contracting Parties shall in the future maintain continual contact with one another for the purpose of consultation in order to exchange information on problems affecting their common interests. Article IV. Should disputes or conflicts arise between the High Contracting Parties shall participate in any grouping of Powers whatsoever that is directly or indirectly aimed at the other party. Article V. Should disputes or conflicts arise between the High Contracting Parties over problems of one kind or another, both parties shall settle these disputes or conflicts exclusively through friendly exchange of opinion or, if necessary, through the establishment of arbitration commissions. Article VI. The present Treaty is concluded for a period of ten years, with the proviso that, in so far as one of the High Contracting Parties does not advance it one year prior to the expiration of this period, the validity of this Treaty shall automatically be extended for another five years. Article VII. The present treaty shall be ratified within the shortest possible time. The ratifications shall be exchanged in Berlin. The Agreement shall enter into force as soon as it is signed. [The section below was not published at the time the above was announced.] Secret Additional Protocol. Article I. In the event of a territorial and political rearrangement in the areas belonging to the Baltic States (Finland, Estonia, Latvia, Lithuania), the northern boundary of Lithuania shall represent the boundary of the spheres of influence of Germany and U.S.S.R. In this connection the interest of Lithuania in the Vilna area is recognized by each party. Article II. In the event of a territorial and political rearrangement of the areas belonging to the Polish state, the spheres of influence of Germany and the U.S.S.R. shall be bounded approximately by the line of the rivers Narev, Vistula and San. The question of whether the interests of both parties make desirable the maintenance of an independent Polish States and how such a state should be bounded can only be definitely determined in the course of further political developments. In any event both Governments will resolve this question by means of a friendly agreement. Article III. With regard to Southeastern Europe attention is called by the Soviet side to its interest in Bessarabia. The German side declares its complete political disinteredness in these areas. Article IV. This protocol shall be treated by both parties as strictly secret. Moscow, August 23, 1939. For the Government of the German Reich v. Ribbentrop Plenipotentiary of the Government of the U.S.S.R. V. Molotov ---------------------------------------------------------- The ever-shortening hot summer nights meant that the greatest holiday of the Latvian people, St. Johns Day, was not that far off. But in the summer of 1940 the festive mood was marred by terror It was only a year since deceitful Bolshevik Russia had turned on its reluctant Baltic allies, cowardly breaking trust and abusing the treaty, which allowed the Reds the use of a few designated military bases in the Baltic States. It was from these bases that the coups detat were successfully launched against the legitimate democratic governments of Estonia, Latvia and Lithuania. Signing of the criminal Molotov-Ribentrop pact, 1939, Moscow - Red and Brown fascists form an unholy alliance The night on the 14 June 1941 was by no means extraordinary: as usual, the killer-squads of the invaders, aided and abetted by the homegrown communist and plain criminal scoundrels, were going about their usual business of murder, pillage and rape. It was a time for traitors of all kinds to exercise their basest instincts. Soulless piranhas and heartless vampires, they tore the flesh and drank the blood of the countries that gave refuge and nurtured them. Little did the Latvians know, as they slept, that for many of them, this was to be the last night they would enjoy on this Earth; for in the dreary corridors of the Kremlin, the 14th day of June was planned to be the culmination of the Russian atrocities in that country. The deportation lists were drawn up with the help of local stooges; it didnt take much to be honoured by being included: all you had to do was to be successful. If you were a businessman, a shopkeeper, a well-to-do farmer, a proud owner of a pharmacy or a bakery, a writer, an officer, or a teacher, your name would have been there. In other words the criminal regime in Moscow desired to remove the genetic elite of the captive nation, to destroy the best and the most able. Tens of thousands of Latvians were roused from their beds that night, herded into the cattle trucks and taken to the Arctic wastes of Siberia for extermination. The chilling statistics reveal that one third of those deported - the children and the elderly - died en route. Most of the rest died later. The Russo-fascist plan was a simple one the original populace out, the Russian colonists in. Possibly, there was also a racist element to these plans some of the deportees were not killed but dumped among the aboriginal Siberian tribes-people in order to europeanise the territory. The hatred and contempt the Russians, who themselves are part-Asian, feel towards the indigenous Asian minorities of the empire is legendary. There were other deportation dates, however the 14th June was chosen to be an official day of mourning in Latvia: all the flags are flying at half mast and have an added black ribbon as a sign of remembrance for the one third of the nation lost in WW2. But was justice served? Was anybody prosecuted for genocide? The answer is no. In Latvia the only known case is that of Vasily Kononov, an ethnic Russian from eastern Latvia, who was accused of murder. The trial was suspended, due to the suspects ill-health. Unsurprisingly, the modern Russian president, a hero of Chechnya, Vladimir Putin, congratulated the executioner of the Latvians, Kononov, on his release and even sent him a watch for his birthday. ----------------------------------------------------------- Under the Soviet Regime Written by Rachel and Reuven Rogovin The Germans invaded Poland on Friday, September 1,1939. The Blitzkrieg lasted 17 days. On September 17, after Poland's swift defeat, and according to the Molotov-Ribentrop agreement, the Soviets occupied all of the western Ukraine and the western Belarus territories that had been part of Poland for over sixteen years. Volozhyn was part of these territories. Conditions in the town turned out to be vastly different from those under the previous rulers. The new rulers forbade any private commerce. The governors established food cooperatives. Government-owned shops were opened. Self-employed craftsmen and artisans were forced to join professional cooperatives of tailors, shoemakers, and so forth. All Jewish institutions, like the kehilla, the commerce organization, and others were automatically liquidated. Two storehouses, such as Rosenberg's and Bunimovitsh- Rozenshtein's, were nationalized. Some other businesses, like Mr. Gluhovski's pharmacy, shared the same fate. The new "people's authorities" confiscated all factories and sawmills marked by high chimneys, such as Polak's, Perelman-Rapport's, and Shif's (in Yuzefpole, a village near Volozhyn). The owners of the nationalized mills were put in prison and later deported to the Soviet Gulag. Their families (wives and children) were expelled and "resettled" in Siberia. The Volozhyn Eytz Chaim Yeshiva became a restaurant. The synagogues remained open, but the prayers lost their Jewish essence and flavor. The Ribentrop-Molotov agreement, a secret deal that finally fixed the partition of Poland, was signed in Moscow on August 23, 1939. The German armies invaded Poland 7 (seven) days later, on September 1, 1939. The Red Army crossed the Polish borders on September 17th, and occupied (freed) without any resistance the East Poland Territory (called East Kresy by the Poles and Western Ukraine and Belarus by the Soviets). Volozhyn was part of Western Belarus. Hitler attacked the Soviet Union on June 22, 1941. ------------------ [ Post a Reply to This Message ] |
|
[> Subject: Rusijos pralaimejimas Irake
|
|
|
Author: Vytis [ Edit | View ] |
Date Posted: 19:53:41 03/14/04 Sun Pastaruoju metu, aiškiai Kremliui nurodžius, Rusijos žiniasklaidoje pasipylė gausybė straipsnių apie JAV imperialistų planus ne tik Irako, bet ir Artimųjų bei Viduriniųjų Rytų atžvilgiu. Pasitelkiami žymūs politikos veikėjai ir mokslininkai, kurių pagrindinis tikslas ne tiek demaskuoti Vašingtono planus, kiek pateisinti buvusią Sovietų Sąjungą ir Rusiją, faktiškai iki dantų apginklavusias Irako diktatorių. Štai Rusijos mokslų akademijos narys korespondentas Aleksejus Vasiljevas, laikomas vienu geriausiu Artimųjų Rytų problemų specialistu, teigia, kad JAV, užpuldamos Iraką, siekia perimti Irako naftos telkinių kontrolę, o ją perėmus Vašingtonas galės diktuoti ne tik naftos gavybą, bet ir kainas. Tokia Maskvos baimė visiškai suprantama. Juk, kritus pasaulinėms naftos kainoms, daugiausia nuostolių patirtų Rusija, nes jos naftos eksportas pagrindinis įplaukų į šalies biudžetą saltinis.Rusija teigia, kad iki 1979 metų islamo revoliucijos kaimyniniame Irane, kai buvo nuverstas palankus Vašingtonui šacho režimas, Irakas amerikiečiams visiškai nerūpėjo. O tada, kai Irako ajatolos ėmė aktyviai vykdyti antiamerikietišką ir antiizraelietišką politiką bei ginklais ir pinigais remti palestiniečių teroristines organizacijas, JAV nusprendė nubausti Iraką. Todėl teigiama, kad Irakas labai tiko tam vaidmeniui, nes buvo labiausiai apsiginklavusi valstybė regione. Taigi kaltė dėl devynerius metus užsitęsusio Irako ir Irano karo verčiama Jungtinėms Valstijoms, kurios per Saudo Arabiją ir Kuveitą finansavo ir ginklavo Iraką bei aprūpino S.Huseiną cheminio ir bakteriologinio ginklo bei raketinių sistemų kūrimo medžiagomis. Maskva dabar sugalvojo ir paaiškinimą, kodėl Irakas nusprendė užpulti ne nekenčiamą Izraelį, o Vašingtono sąjungininką Kuveitą. Pasirodo, ir čia kaltas Vašingtonas. Rusija perša visam pasauliui paremtą faktais, nors iš tiesų saugumo dezinformacijos tarnybų sukurtas versijas, kad 1990-ųjų pradžioje JAV ir Izraelis ėmė ieškoti būdų, kaip sunaikinti Irako karinę mašiną, kuri tuo laikotarpiu iš tiesų buvo labai didelė. Aišku, nesakoma, kad tą karinę mašiną sukūrė Maskva, apginklavusi Iraką raketomis, tankais, karo lėktuvais. Tik juokas ima nuo tokių samprotavimų, kad JAV pardavė tada Irakui ginklų už pusantro milijardo dolerių. Jeigu taip ir buvo, tai tik lašas to, ką davė Irakui Maskva. Ne be Maskvos pagalbos Irakas tuomet iš tiesų labai priartėjo prie branduolinio ginklo sukūrimo. Todėl aiškinama, kad Vašingtonui būtinai reikėjo surasti pretekstą Irakui užpulti. Ir buvo nuspręsta išprovokuoti Irako diktatorių S.Huseiną užpulti Kuveitą. Netgi skelbiama, kad 1990 metų vasarą Irako diktatorius S.Huseinas, susitikęs su JAV ambasadore Bagdade E.Glespi, gavo iš jos užtikrinimą, kad JAV visiškai nerūpi teritoriniai ginčai tarp Irako ir Kuveito. S.Huseinas tokį JAV ambasadorės pareiškimą suprato, jog jam leidžiama užgrobti Kuveitą oficialų JAV sąjungininką. Maskva randa ir paaiškinimų, kodėl per 1991 metų karinę operaciją Audra dykumoje JAV galutinai nesutriuškino S.Huseino, nors jo karinė mašina buvo beveik visiškai sunaikinta, Kuveitas buvo išvaduotas. Į užsienio spaudą šūsnimis brukami straipsniai, kad JAV specialiai paliko S.Huseiną, siekdamos panaudoti jį kaip Persijos įlankos regiono šalių baubą, tikintis išsaugoti tas šalis JAV įtakoje. Galbūt dalis tiesos tokiuose samprotavimuose ir yra, bet vis dėlto Iraką apginklavo ir stūmė į karines avantiūras ne Vašingtonas, o Maskva. Juk po 1991 metų karo Audra dykumoje amerikiečiai pakrikusios Irako armijos bazėse ir sandėliuose rado daugybę sovietinės gamybos tankų, artilerijos pabūklų, raketų, jau nekalbant apie lengvąją ginkluotę. Jeigu Maskvos propagandos teiginiai, jog amerikiečiai savo metu pardavė Irako diktatoriui ginklų už pusantro milijardo dolerių ir būtų teisingi, tai yra juokingai maža suma, palyginti su tuo, kiek pardavė, o tiksliau pasakius, veltui davė S.Huseinui Maskva. Ir ne tik S.Huseinui, bet ir panašiems pažangiems režimams. [ Post a Reply to This Message ] |
|
[> Subject: Re: Rusija ir Genocidas in Baltic States
|
|
|
Author: Vytis [ Edit | View ] |
Date Posted: 19:16:22 03/18/04 Thu On September 25, 1939 Stalin proposed to Hitler that the Soviet Union take Lithuania. This was agreed; in exchange the Germans would take large areas of Poland formerly allocated to the Soviet Union, and a bounty of $7,500,000 in gold. In practice, Stalin started with Estonia, the smallest state with a population of 1,130,000. On September 24th, the Soviets demanded the right to establish naval, military and air bases on Estonian territory. Foreign Minister Karl Selter was informed that Estonian neutrality constituted a danger to the Soviet Union, as the authorities had permitted a Polish submarine to escape from an Estonian port and sink a Soviet steamer near Leningrad (this was a fabrication). Estonia was thus forced to sign a Treaty of Mutual Assistance. Either that or face invasion by the Red Army, estimated at that time to be 3,000,000 strong. The Soviet government stationed 25,000 Red Army troops in Estonia at this time. Latvia, with a population of 1,951,000 was next. On October 5, another Pact of Mutual Assistance was signed and this time 30,000 Red Army troops were stationed in Latvia. The political bureaucrats accompanying the Red Army had a difficult time explaining to the troops how it was that the miracles of communism had left them in poverty, while the Latvians were obviously very prosperous. With Marxist logic, the discrepancy was explained this way: You see, capitalistic Latvia can afford an abundance of goods in its capitalist owned shops, because the masses, the underpaid and exploited workers, are unable to buy them. On the other hand, the masses in the Soviet Union are so adequately paid that they can afford to go and buy up all available goods. This creates temporary shortages on the home market. Anyone can understand this. In a similar manner, Lithuania, with a population of 2,575,363, was forced to sign an agreement on October lOth. On October 11, a high ranking N K V D officer gave his signature to: ORDER NO. 001223 STRICTLY SECRET Regarding the procedure for carrying out the deportation of anti-Soviet Elements from Lithuania, Latvia, and Estonia. This document unexpectedly became accessible to historians when it fell into the hands of the Germans when they invaded the Soviet Union in 1941. It stated that they were to break into designated houses, assembling families in single rooms. Locked doors were to be smashed in and protesting neighbors dispersed. Transported in carts or trucks to the nearest railway station, the prisoners' departure was to be rigorously guarded by N K V D troops. At the station the head of each family was to be skillfully separated from his wife and children, and loaded into a separate truck. Stalin now turned his attention to Finland. What he did to the Baltic States, he wished to do to Finland. Stalin claimed he just wanted strategic areas for defense purposes, but events in the Baltic States left no doubt that Stalin wanted all of Finland. The Finnish diplomats summoned to Moscow tried to prolong the discussions as long as possible to allow Finland to prepare for war. When the bombs fell on Helsinki, one of the first buildings hit was the Soviet Embassy. Terror in the Baltic States Stalin was still afraid of the power of Britain and France, but on June 14, 1940, Paris fell to the Nazis. On June 17th and 18th, hundreds of thousands of Red Army troops crossed the frontiers and took over the Baltic States. Between July 14th and July 17th, "elections" were held in Estonia, Latvia and Lithuania. Stalin had so many Baltic Communists killed in purges in 1936 and 1937 that he had trouble finding candidates. However, the Communist majorities were 92.8%, 97.8% and 99.19% respectively. Finally on August 5th, the Supreme Soviet very generously agreed to admit the three republics as constituent members of the U.S.S.R. In this way three independent, prosperous and civilized countries vanished from the map of Europe. Stalin was now in a position to implement 0 R D E R N 0. 001223. During the first year of Soviet occupation of Estonia more than 60,000 persons were killed or deported (on the night of June 13-14, 1941 more than 10,000 people were removed in a mass deportation). During 1941-1944 the Nazis occupied Estonia. Before the Soviets returned in 1944, over 60,000 Estonians managed to escape from the country. In 1945-1946 Stalin deported another 20,000 people. On March 24-27, 1949, 70,000 more persons were deported. These were mainly farmers who resisted collectivization. In Lithuania, on the night of June 14-15, 1941, 30,455 members of the Lithuanian intelligentsia (national guard, civil servants etc.) were deported to Siberia. When the Germans advanced in 1941, Stalin had the approximately 5,000 political prisoners still held in Lithuanian jails executed. When the Nazis took over, approximately 170,000 Jews were exterminated. Before the Soviets returned in 1944, approximately 80,000 Lithuanians managed to escape, but 60,000 were deported to Siberia. In 1945 - 1946 approximately 145,000 Lithuanians were deported. Another 60,O00 were deported in March of 1949 because of collectivization. During the Winter War the Finns lost 25,000 people by fighting the Soviet Union. If they had given in to the Soviet demands, like the three other Baltic States, the chances are that they would have had over 400,000 people killed. It seems that they made the right decision, and at the same time saved the N K V D officers a lot of work. The Katyn Massacre Although Stalin was brutal towards everybody, he seems to have reserved a particular hatred for the peoples of Poland. In a long period of crimes against humanity it is difficult to select one that is any more terrible than the others, but the Crime of Katyn does stand out as one of the worst. On September 17, 1939, the Soviet Government, in defiance of all pledges and agreements and without previous declaration of war, ordered the Red Army to cross the Polish frontier. At four o'clock in the morning soviet troops, consisting of a considerable number of infantry divisions, several armored brigades and motorized corps with some cavalry formations, invaded Polish territory. At this time, twenty five Polish divisions were still fighting the Germans. Some Polish units resisted the Soviet advance while others welcomed them, thinking that they had come to help them to fight the Germans. Evidence of Soviet aggression comes directly from Soviet sources. In an article written in 1940 for the People's Commissariat for the Defense of the Soviet Union appeared the following:... A year has elapsed since the historic day on which detachments of the Red Army, on orders from the Soviet Government, crossed the frontier. The victories of Grodno and Lwow, the powerful thrust into and smashing of the fortified center at Sarny and the attacks against the enemy at Baranowicze, Dubno, Tarnopol and many other places will be recorded for ever in the annals of the Red Army. The armored troops were like an avalanche advancing irresistibly, supported by aircraft, artillery and motorized infantry ... It was at this time too that collaboration with the Nazis really began. On September 12, German troops approached the town of Lwow and tried in vain to capture it. An in-effective siege followed and repeated attacks against the town were repulsed. When Soviet troops entered Polish territory and approached Lwow from the other side, they made an agreement with the Germans for joint military action. By September 21, it was clear that any further resistance was useless. In order to save lives and to preserve the town from useless destruction, the Commander surrendered. The Polish soldiers were promised that if they surrendered they would be allowed to go home, or to Hungary, or to Rumania, but the majority of Polish officers were arrested and deported to the Soviet Union. It was worse in some sectors. There some officers were immediately shot, while others were beaten before being deported. Altogether the Soviets arrest 250,000 Polish soldiers. Then the N K V D moved into Poland. Using their usual methods, an estimated 1,500,000 Poles were deported, and within two years 270,000 were dead. In western Poland Hitler had given instructions to Himmler that whatever could be found in the shape of an upper class was to be liquidated. By September 8th, the SS was able to boast that they were killing 200 Poles a day, and by the end of September tens of thousands of Poles had been murdered. Then, the SS and the N K V D started their collaboration. Germany and the Soviet Union had agreed in a treaty of September 28, to combine in suppressing Polish opposition to their joint rule. German Marxists living in Moscow were handed over to the Gestapo. Jews trying to escape from the Germans were shot by the N K V D. [ Post a Reply to This Message ] |
|
[> Subject: Re: Referendumas del Maskoliu atsakomybes. Ar jis butinas?
|
|
|
Author: zhenia [ Edit | View ] |
Date Posted: 09:31:01 03/25/04 Thu siaip tai zydai visam pasauly kovoja uz save. ziurek visi bijo ka nors ju nenaudai pasakyti, net JAV . vat lt pasnekejo vienas zurnalistas savo staripsniu serijoj "kas valdo pasauli" atseit visa ko blogybiu saltinis zydai. tuoj zydai sujudo. jau ir baudziamosios atsakomybes siekia. tuo tarpu ant lietuvio galvos pilk nors ir paplavu kibira, vis vien nieko. tai vienas, tai kitas skriaudzia ir jokios teisybes... [ Post a Reply to This Message ] |
| [> Subject: Re: Referendumas del Maskoliu atsakomybes. Ar jis butinas? | |
|
Author: Rusai-Zydai [ Edit | View ] |
Date Posted: 12:40:16 04/14/04 Wed Sovietams 1940 metais okupavus Lietuvą, vadovaujant V. Dekonozovui, V. Niunkai, Ch. Aizenui, L. Girai buvo suformuotas represinis aparatas. Maskva atsiuntė brolišką paramą - 40 ypač aukštos kvalifikacijos specialistų, vadovaujamų V. Merkulovo. Saugumo departamento vadovams: A. Sniečkui, A. Guzevičiui vadovavo Maskvos kadrai: P. Gladkovas, D. Todesas, P. Švarcmanas. Ypatingąją komisiją be šių vadovų dar sudarė: Maša Arlianskaitė, Davydas Bykovas, Gilelis Blochas, Moisiejus Bresneris, Semionas Choliavas, Abraomas Charitonovas, Cukermanas, Icikas Dembo, Šeina Dikerytė, Nochmanas Dušanskis, Erigo, Grigorijus Feugelsonas, Abraomas Feldmanas, Leo Finkelšteinas, Icikas Frankas, Garbas Mejeris, Peisach, Samuilas Gilys, Calka Glęzeris, Girša Grešnikas, Davydas Levinas, Samuelis Lenskis, Ida Luchvinskaja, Jakov Minkevič, Naimavičius, Rašel Ošerytė, Mauša Pierskis, Eusėjus Razauskas, Aleksandras Slavinas, Motelis Seras, Danil Švarcman, Aaronas Greisas, Kaplanas, Kaša, Šeina Klinaitė, Judita Komodaitė, Kazys Mackevičius, Leiba Kotonas, Fridis Krastinis, Petras Raslanas, Girša Rojak, Izaokas Rajackas, Domas Rocius, Mauša Rozentalis, Trinkūnas, Moisiejus Vilenskis, Viktoras Vilemas, Racha Vinaitė, Jakovas Zimanas, G. Zimanas, Anton Ambramovič, Isokas Aranovičius, Boleslovas Baranauskas, Mauša Žabunskas, M. Zingeris, Leiba Čepelinskas, Karolis Grosmanas (Didžiulis), Leonoas Koganas ir kt. Iki vokiečių okupacijos išvežta 30 000 iškiliausių to meto lietuvių. Iš viso sovietinio genocido metu Lietuva neteko pusės milijono (500 000) gyventojų, apie 70 000 suspėjo emigruoti į Vakarus. [ Post a Reply to This Message ] |
| [> Subject: Re: Partizano mirtis | |
|
Author: Vanagas [ Edit | View ] |
Date Posted: 23:22:03 06/20/04 Sun Kas taip sumindžiojo jūsų širdis, kad nebesikiriate SAVŲ nuo PRIEŠŲ, TIESOS nuo MELO? Kad taip beatodairiškai garbinate savo BUDELIUS? Kad žodžiai "bendradarbiavimas su KGB" jums nesukelia jokių emocijų? Galbut J.Sasnausko žodžiai prisibels į jūsų širdis? ----------------- Pirmadienį po rinkimų miestas buvo pilnas trispalvių su juodais kaspinais. Nesinorėjo jų, atvirai kalbant. Nežinau, ar tai bausmė, ar malonė, kad visos tragiškos mūsų nesenos istorijos datos sukrinta į patį vasaros smagumą. Pirmieji raudonosios armijos daliniai, pirmieji vagonai į Sibirą, nacių okupacijos pradžia visa tai ėjo kartu su birželio simfonijos smuikais ir fleitom. Su atlaidais, su birželinėm pamaldom, su Joninių dainom ir laužais. Su moksleivių atostogom, abiturientų valsais, su pirmąja ir ne vienam paskutine komunija. Apvaizdos pasistengta, kad skausmas padvigubėtų? Ar priešingai kad būtų sunkiau gedėti, prisirišti prie sielvarto, kad bet kokiu atveju iš anos istorijos nedingtų vilties ir gyvenimo žinia? Gražiai, krikščioniškai pavadinom kalendoriuose pirmųjų masinių represijų atminimą. Gedulas ir viltis. Šalia okupacijos taip pat prasmingai rašom žodį pasipriešinimas, kad nebūtų tik aimanos ir kraujas. Bet kas iš to? Kiek visa tai veikia ir įpareigoja? Kalendorius kasmet kvies puse burnos giedoti graudžius verksmus kankinių atminimui, o kita pusė toliau garbins jėgą, apsukrumą, iškilimą bet kokia kaina. Nebūčiau kabinęs tos temos. Viskas, atrodo, jau pasakyta mitinguose ir knygose. Išdainuota ir išdeklamuota. Gal dėl to eidamas pro buvusius KGB rūmus neaptinku savyje nei didelio sielvarto, nei siaubo. Kažkas, matyt, sugebėjo įtikinti, kad viskas taip ir turėjo būti. Tie tūkstančiai išvežtų ir išžudytų. Arba tūkstančiai bet kokia kaina gelbėjusių savo kailį, melavusių, įdavinėjusių kitus ir sėkmingai tarpusių režimo saulutėje. Tačiau visai neseniai, rinkimų agitacijos dienomis, bičiulis prie lankstinuko su spalvota vieno kandidato šypsena pridėjo dar ir kitą lapelį. Išrašas iš Adolfo Ramanausko-Vanago baudžiamosios bylos. Visiškai slaptai. LSSR MVD kalėjimo gydytojų komisijos aktas. Kalinys A. Ramanauskas pristatytas į kalėjimo Nr. 1 chirurginį skyrių 1956 m. spalio 12 d. 16 val. 30 min. itin sunkios būklės. Į klausimus neatsakinėja, be sąmonės, periodiški visų kūno galūnių raumenų traukuliai. Pulsas vos juntamas. Ligonis visas kruvinas. Lytinių organų srityje masyvus raištis, persisunkęs šviežiu raudonu krauju, nuėmus raištį pastebėti didžiuliai kraujo krešuliai, ant mašnos plati plėštinė žaizda. Dešinė akis padengta hematoma, ant viršutinio ir apatinio voko pastebėtos 6 durtinės žaizdos, pagal diametrą padarytos plonu laidu ar vinimi ir siekiančios akį; daugybė mėlynių pilvo srityje, kairės rankos 3-iojo piršto pjautinė žaizda. Kalėjimo ligoninėje A. Ramanauskas buvo operuotas. Kitą dieną atgavo sąmonę. Pooperacinė diagnozė: Trauminis šokas. Savęs sužalojimas. Komisija pastebi, kad sėkmingai gydant tardymas galimas po 23 savaičių. A. Ramanauską pastatė ant kojų. Jis buvo sušaudytas tik 1957 m. rudenį. Kas vyko dar ištisus metus KGB požemiuose, nesunku nuspėti. Mane pribloškė ne tik to žmogaus kankinimų žiaurumas ir ciniška išvada apie savęs sužalojimą. Krūptelėjau pamatęs datą. 1956-ieji. Jau po tirono mirties. Atšilimo metai. Jau pasmerktas asmenybės kultas ir masinės represijos, pažadėta, kad tai daugiau nepasikartos. Jau seniai Lietuvoje nėra klasių kovos ir ginkluoto pogrindžio. Partizanai išgaudyti. Galutinė socializmo pergalė. Kombainai tėviškės laukuose, nauji keliai ir tiltai. Jau nepasiteisinsi, kad kare kaip kare, kad viena ir kita pusė vienodai žiauri, nes kova žūtbūtinė. 56-aisiais niekas nemedžiojo tarybinių aktyvistų, negrasino taikiam darbui ir kūrybai. Kodėl šitaip kankinti ir tyčiotis? Koks turėjo būti režimas ir jam vadovavusi partija, jeigu savo triumfui užtikrinti reikėjo badyti akis? Kas už tai atsakingas? [ Post a Reply to This Message ] |